Kepta žuvis naujųjų metų stalui turi vieną minusą – jei padarai bet kaip, ji lieka tiesiog kepta žuvis. Be nuotaikos, be charakterio, be to „kažko“, kurio per šventes visi laukia. O Naujųjų metų vakarą norisi patiekalo, kuris atrodo paprastai, bet valgant supranti, kad čia ne eilinis variantas.
Šį būdą naudoju tada, kai reikia rezultato be rizikos. Be ilgų marinavimų, be sudėtingų mišinių ir be improvizacijų paskutinę minutę. Viskas paremta keliais aiškiais veiksmais, kurie išlaiko žuvį sultingą, leidžia susidaryti gražiai plutelei ir palieka švarų, šventei tinkantį skonį.
Receptas, kuris veikia be papildomų triukų
Būdas tinka bet kuriai baltai žuviai – menkei, lydekai, ešeriui, jūros lydekai ar kitai, kurią planuoji dėti ant Naujųjų metų stalo. Svarbiausia ne rūšis, o tai, kaip su ja elgiamasi nuo pirmos minutės.
Ingredientai
- balta žuvis (filė) – apie 700–900 g
- druska – pagal skonį
- kukurūzų krakmolas – labai nedidelis kiekis
- aliejus kepimui
- sviestas – nedidelis gabalėlis
- česnakas – 1 skiltelė
Paruošimas
Žuvies filė nuplauk ir labai gerai nusausink popieriniais rankšluosčiais. Drėgmė čia yra priešas – kuo sausesnis paviršius, tuo geresnė plutelė.
Supjaustyk filė ne plonesniais nei 2 cm gabalėliais. Per ploni gabalai greitai perdžiūsta ir praranda tekstūrą.
Pasūdyk žuvį tik prieš pat kepimą, iš abiejų pusių. Ne anksčiau. Jokio marinavimo, jokio laukimo.
Tada kiekvieną gabalėlį labai lengvai pabarstyk kukurūzų krakmolu ir nukratyk perteklių. Jo neturi matytis – tik plonas, beveik nematomas sluoksnis.
Kepimas
Keptuvė turi būti gerai įkaitinta dar prieš pilant aliejų. Tik tada pilk aliejų ir iš karto dėk žuvį.
Jei padėjus žuvį girdisi aiškus kepimo garsas – viskas gerai. Kepk ant vidutinės ugnies po 2–3 minutes iš kiekvienos pusės. Žuvies nejudink be reikalo.
Pačioje pabaigoje įdėk gabalėlį sviesto ir smulkintą česnaką. Leisk sviestui trumpai ištirpti ir apgaubti žuvį aromatu. Po 20–30 sekundžių nukelk nuo ugnies.
Dvi detalės, kurios iš paprastos žuvies padaro šventinį patiekalą
Pati žuvis čia nėra sudėtinga. Visa esmė slypi dviejuose momentuose, kurie dažnai nuvertinami arba daromi iš įpročio. Nuo jų priklauso, ar žuvis bus sausa, ar tokia, kurią nuo lėkštės nušluoja pirmą.
Pirmas dalykas – drėgmės kontrolė. Jei žuvis prieš kepimą lieka šlapia, ji ne kepa, o verda savo sultyse. Net gera keptuvė ir aliejus čia nepadės. Kai paviršius sausas, susidaro lengva plutelė, kuri užrakina sultis viduje. Todėl nusausinimas nėra smulkmena, o pagrindas.
Antras dalykas – kepimo momentas. Žuvis turi patekti tik ant karšto paviršiaus. Ne „beveik karšto“, ne „tuoj įkais“, o tikrai karšto. Pirmasis kontaktas su keptuve nulemia visą tekstūrą. Jei žuvis pradeda kepti iš karto, ji lieka vientisa, nesubyra ir neleidžia sultims išbėgti.
Šios dvi detalės padeda išvengti sunkių marinatų ir perteklinių prieskonių. Skonis lieka švarus, aiškus ir tinkamas šventiniam stalui, kur svarbu ne triukai, o rezultatas.
Pabaiga
Per šventes visada norisi patiekalo, kuris būtų ramus pasirinkimas. Be netikėtumų, be nusivylimų, kai žuvis lieka sausa ar prėskai neskani. Šis būdas leidžia iškepti ją taip, kaip reikia, net kai virtuvėje daug judesio ir laiko lieka nedaug.
Kepta žuvis naujųjų metų stalui čia tampa ne foniniu patiekalu, o tvirta stalo dalimi. Ji valgoma lengvai, tinka prie įvairių garnyrų ir leidžia mėgautis vakariene be jausmo, kad kažką reikėjo daryti kitaip.