Žuvis pelnytai laikoma vertingu omega-3 riebalų rūgščių ir kokybiškų baltymų šaltiniu, tačiau šiuolaikinė vandens telkinių būklė verčia mitybos specialistus būti itin atsargiais. Medikai perspėja, kad tam tikros žuvies dalys veikia kaip kempinė, sugerianti visą aplinkos taršą: toksinius metalus, cheminius junginius ir pavojingus parazitus.
Žuvies galva ir tamsi stuburo mėsa yra tos zonos, kurių vartojimo vertėtų atsisakyti siekiant apsaugoti savo sveikatą nuo ilgalaikio toksinio poveikio.
Moksliniai tyrimai rodo, kad šiuose audiniuose kenksmingų medžiagų koncentracija gali būti dešimtis kartų didesnė nei pačioje vandens terpėje.
Kodėl būtent šios dalys kelia didžiausią pavojų?
Mokslininkai nustatė, kad žuvies organizme toksinai pasiskirsto netolygiai. Labiausiai pažeidžiamos yra tos dalys, kurios dalyvauja filtravimo procesuose arba turi didžiausią riebalų koncentraciją.
Zonos, kuriose kaupiasi daugiausia nuodų:
- Žuvies galva: Čia esančios žiaunos nuolat filtruoja užterštą vandenį, todėl jose nusėda kietosios dalelės ir metalai. Smegenyse ir akyse taip pat aptinkama didelė sunkiųjų metalų koncentracija.
- Tamsi mėsa palei stuburą: Šioje zonoje gausu kraujagyslių ir riebalinio audinio. Kadangi dauguma pramoninių toksinų (pavyzdžiui, dioksinai ar polichlorinti bifenilai) tirpsta riebaluose, jie kaupiasi būtent čia.
- Vidaus organai (kepenyse, inkstuose): Kepenys yra pagrindinis organizmo filtras, todėl jos natūraliai sukaupia didžiausią kiekį pesticidų ir antibiotikų likučių, ypač jei žuvis buvo auginama pramoniniu būdu.
Sunkieji metalai ir jų poveikis organizmui
Sunkieji metalai yra viena didžiausių grėsmių vartojant užterštą žuvį. Atlikti mėginių tyrimai dažnai patvirtina liūdną hipotezę – švino, gyvsidabrio ir kadmio kiekis žuvyse neretai viršija saugias normas.
Pavojingiausi metalai ir jų poveikis:
- Gyvsidabris: Jis pasižymi savybe kauptis smegenyse ir nerviniame audinyje.
Gyvsidabris ypač pavojingas nėščiosioms ir mažiems vaikams, nes gali negrįžtamai pažeisti vystymosi procesus. - Švinas: Šis metalas neigiamai veikia inkstų veiklą ir centrinę nervų sistemą, sukeldamas lėtinį nuovargį ir kognityvinius sutrikimus.
- Kadmis: Dažniausiai aptinkamas vėžiagyviuose ir vidaus organuose, jis pasižymi kancerogeniniu poveikiu ir neigiamai veikia kaulų struktūrą.
Daugiausia šių medžiagų sukaupia plėšriosios ir ilgai gyvenančios žuvys, tokios kaip tunas, skumbrė, lydeka ar ešerys.
Tuo tarpu upėtakiuose ir lašišose, auginamose fermose, dažniau aptinkami antibiotikų bei augimo stimuliatorių pėdsakai.
Nuotrauka: shutterstock.com
Kaip teisingai pasirinkti ir saugiai paruošti žuvį?
Norint mėgautis žuvies teikiama nauda ir minimizuoti riziką, būtina laikytis griežtų atrankos ir ruošimo taisyklių.
Svarbu suprasti, kad aukšta kaina parduotuvėje ne visada garantuoja produkto švarumą.
Pagrindinės saugumo rekomendacijos:
- Šalinkite pavojingas dalis: Ruošdami žuvį, visada nupjaukite galvą, pašalinkite žiaunas, vidaus organus ir kruopščiai išpjaukite tamsiąją mėsos dalį, esančią palei stuburą.
- Rinkitės jauną laimikį: Kuo žuvis mažesnė ir jaunesnė, tuo trumpiau ji praleido laiko užterštame vandenyje ir mažiau toksinų spėjo sukaupti savo audiniuose.
- Terminis apdorojimas: Ruoškite žuvį ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje. Nors tai nepašalina sunkiųjų metalų, tačiau efektyviai sunaikina parazitus vos per 30 sekundžių.
- Tikrinkite kilmę: Pirmenybę teikite žolėdėms vandenyno žuvims arba vietinėms rūšims, pagautoms švariuose, kontroliuojamuose telkiniuose. Venkite žuvies iš regionų, kuriuose išvystyta sunkiąja pramonė.
Saugiausios rūšys jūsų stalui
Ekspertai rekomenduoja rinktis tas žuvų rūšis, kurios natūraliai sukaupia mažiau kenksmingų medžiagų.
Prie saugesnių pasirinkimų priskiriami menkė, starkiai, jūrinis ešerys bei plekšnė (jei ji sugauta švariuose vandenyno plotuose).
Vietinės gėlavandenės žuvys, auginamos ekologiniuose ūkiuose, taip pat yra geras pasirinkimas, nes jų auginimo procesas yra griežčiau kontroliuojamas.
Išvada: sąmoningas vartojimas saugo sveikatą
Žuvies galva ir tamsi stuburo mėsa yra zonos, kuriose koncentruojasi visos vandens telkinio negandos: sunkieji metalai, pesticidai ir antibiotikai.
Atsisakius šių dalių ir atsakingai renkantis žuvies amžių bei rūšį, galite saugiai mėgautis šiuo vertingu maistu. Atminkite, kad jūsų sveikata tiesiogiai priklauso nuo to, ką nusprendžiate palikti savo lėkštėje, o ką – išmesti į šiukšlių dėžę.