Visuomenėje įprasta manyti, kad ūgis tėra estetinė savybė. Arba tiesiog patogumo klausimas siekiant aukštesnės lentynos parduotuvėje.
Tačiau medikai į žmogaus centimetrus žiūri visiškai kitaip. Mūsų ūgis yra sudėtingos biologinės loterijos rezultatas. Jį nulemia genetika, mityba vaikystėje ir hormonų veikla.
Mokslininkai vis dažniau pastebi nemalonią tendenciją. Šie biologiniai veiksniai lemia ne tik kelnių ilgį, bet ir polinkį į rimtus sveikatos sutrikimus.
Tyrimai rodo, kad žemas ūgis ir ligos turi glaudesnį ryšį, nei manyta anksčiau. Deja, žemesniems žmonėms gamta paruošė specifinių iššūkių, apie kuriuos būtina žinoti laiku.
Genetika lemia ne tik ūgį, bet ir širdies likimą
Ilgą laiką manyta, kad žemesni žmonės serga dažniau dėl prastesnių gyvenimo sąlygų vaikystėje. Tačiau naujausi atradimai rodo, kad viskas užkoduota DNR grandinėje.
Vienas išsamiausių tyrimų šioje srityje buvo atliktas Jungtinės Karalystės Leicesterio universiteto (University of Leicester) mokslininkų. Jų studija, paskelbta prestižiniame „New England Journal of Medicine“, išanalizavo beveik 200 000 žmonių duomenis.
Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Nustatyta, kad genai, kurie lemia žemesnį ūgį, tuo pačiu metu didina riziką susirgti širdies ligomis.
Mokslininkai apskaičiavo, kad kas 6,5 cm ūgio sumažėjimas riziką susirgti koronarine širdies liga padidina maždaug 13,5 procento. Tai reiškia, kad žemas žmogus turi genetinį minusą, kurį reikia kompensuoti atidesne priežiūra.
8 sveikatos sutrikimai, tykantys žemesnių žmonių
Nors ūgio pakeisti negalime, žinojimas apie rizikas yra galingas ginklas. Štai sąrašas būklių, kurios statistiškai dažniau diagnozuojamos neaukšto ūgio pacientams.
1. Koronarinė širdies liga. Tai pati didžiausia rizika. Kaip minėta Leicesterio tyrime, žemesnių žmonių vainikinės arterijos yra fiziologiškai siauresnės. Joms reikia mažiau apnašų ar cholesterolio sankaupų, kad jos užsikimštų. Dėl to infarkto rizika išauga net ir nesant dideliam nutukimui.
2. II tipo diabetas. Mokslo žurnale „Diabetologia“ paskelbta analizė parodė ryšį tarp žemo ūgio ir didesnės diabeto rizikos. Manoma, kad tai susiję su mažesne raumenų mase ir lėtesne medžiagų apykaita. Tai apsunkina organizmo gebėjimą efektyviai panaudoti insuliną.
3. Alzheimerio liga ir demencija. Edinburgo universiteto (Škotija) tyrimai rodo, kad žemesni vyrai turi didesnę tikimybę senatvėje susidurti su kognityviniais sutrikimais. Tai gali būti susiję su augimo hormono (IGF-1) lygiu, kuris veikia ir smegenų apsaugą.
4. Insultas. Panašiai kaip ir širdies atveju, insulto rizika didėja dėl kraujagyslių specifikos. Žemesnių žmonių kraujotakos sistema jautriau reaguoja į aukštą kraujospūdį, todėl smegenų kraujagyslės patiria didesnį spaudimą.
5. Nėštumo komplikacijos. Tai grynai anatominė problema. Žemesnio ūgio moterys dažniau turi siauresnį dubenį. Tai padidina riziką, kai kūdikio galvutė sunkiai telpa per gimdymo takus, todėl dažniau prireikia Cezario pjūvio operacijos.
6. Priešlaikinis gimdymas. Statistika rodo, kad žemesnės mamos dažniau pagimdo anksčiau termino. Tai siejama su mažesne gimdos talpa ir genetiniais veiksniais, reguliuojančiais vaisiaus augimą.
7. Kepenų problemos. Kai kurie tyrimai rodo, kad žemesni žmonės turi didesnį polinkį kaupti riebalus kepenyse (steatozė). Tai vyksta net tada, jei jų bendras kūno svoris yra normos ribose.
8. Kompleksai ir depresija. Dėl visuomenėje vyraujančio aukšto ūgio kulto, žemesni žmonės dažniau susiduria su socialiniu nerimu. Žemesnė savivertė ir depresijos epizodai tiesiogiai veikia ir fizinę sveikatą, silpnindami imunitetą.
Centimetrų riba yra griežtesnė nei manote
Dažnas savęs klausia, ar jis patenka į rizikos grupę. Gydytojai vertina ne estetinį vaizdą, o konkrečius biologinius rodiklius, nustatytus tyrimuose.
Vyrams padidintos rizikos zona paprastai laikomas ūgis, nesiekiantis 165 cm. Moterims ši riba yra atitinkamai žemesnė – apie 153 cm.
Tačiau tai nėra nuosprendis. Rizika neatsiranda staiga peržengus ribą. Ji auga tolygiai – kiekvienas centimetras žemyn nuo normos šiek tiek padidina tikimybę susirgti. Genams svarbu ne tai, kaip atrodote minioje, o kokio pločio yra jūsų kraujagyslės.
Gera žinia: yra ir šviesioji pusė
Kad šis sąrašas pernelyg neišgąsdintų, svarbu paminėti ir vieną didžiulį privalumą. Onkologijoje situacija yra visiškai priešinga.
Mokslininkai vieningai sutaria: žemi žmonės rečiau serga vėžiu. Aukšti žmonės turi tiesiog daugiau ląstelių, todėl statistinė tikimybė, kad kuri nors iš jų mutuos, yra didesnė. Be to, žemesni žmonės dažnai pasižymi ilgesne gyvenimo trukme, jei sugeba išvengti širdies problemų.
Prevencija yra svarbiau nei genetika
Jūs negalite pakeisti savo genų, bet galite pakeisti savo įpročius. Žinant, kad silpnoji vieta yra širdis, prevencija turi tapti prioritetu.
Tai reiškia, kad žemesniems žmonėms rūkymas yra dvigubai pavojingesnis. Taip pat kritiškai svarbu stebėti cholesterolio lygį ir kraujospūdį.
Aukštam žmogui „šiek tiek padidėjęs spaudimas“ gali nieko nereikšti, tačiau žemam žmogui tai jau pavojinga riba. Reguliarus judėjimas gali neutralizuoti riziką, kad žemas ūgis ir ligos netaptų jūsų gyvenimo realybe.