Daugelis giria žaliąją arbatą dėl jos naudos – ji suteikia energijos, gerina savijautą, padeda susikaupti. Tačiau žaliosios arbatos poveikis gali būti ir priešingas, jei ją vartojate netinkamai. Kai kuriems žmonėms ši arbata gali ne tik sukelti nemalonius pojūčius, bet ir pakenkti sveikatai, ypač jei ji derinama su tam tikrais vaistais ar geriama per dažnai.
Net ir natūralūs produktai, tokie kaip žalioji arbata, turi savo ribas. Kad ji iš tiesų būtų naudinga, reikia žinoti, kam ir kaip ją geriausia vartoti.
Ne visiems žalioji arbata yra naudinga
Nors žalioji arbata dažnai laikoma sveikatos simboliu, kai kuriems žmonėms ji gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Viskas priklauso nuo organizmo būklės, vartojamų vaistų ir kiekio, kiek jos išgeriama per dieną.
Per didelis žaliosios arbatos kiekis ar netinkamas vartojimas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, miego problemas ar net inkstų apkrovą. Todėl kai kuriems žmonėms ją reikėtų riboti arba visai vengti.
Kam žalioji arbata gali pakenkti:
- Žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus;
- Sergantiems aukštu kraujospūdžiu ar širdies ligomis;
- Turintiems inkstų ar kepenų problemų;
- Kenčiantiems nuo nemigos ar padidėjusio jautrumo kofeinui;
- Nėščiosioms ir žindančioms moterims;
- Žmonėms, linkusiems į geležies trūkumą ar mažakraujystę.
Net jei žalioji arbata atrodo nekalta, svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno reakciją. Kiekvienas žmogus skirtingas, todėl tai, kas vienam padeda, kitam gali sukelti nemalonių simptomų.
Kai žalioji arbata tampa pavojinga
Nors žalioji arbata garsėja savo antioksidantais ir naudingu poveikiu organizmui, kai kuriais atvejais ji gali tapti priešingu efektu – ne pagalbininke, o našta kūnui. Viskas priklauso nuo to, kaip ir kada ji vartojama.
Didžiausia klaida – gerti žaliąją arbatą tuščiu skrandžiu. Toks įprotis gali dirginti skrandžio gleivinę, skatinti rūgštingumą, sukelti pykinimą ar nemalonų spaudimą pilve. Kitas pavojingas įprotis – užsigerti ja vaistus. Arbatoje esantys junginiai gali trukdyti įsisavinti veikliąsias medžiagas arba, priešingai, sustiprinti jų poveikį.
Per dažnas žaliosios arbatos vartojimas taip pat nėra naudingas. Daug kofeino gali sukelti nerimą, nemigą ar širdies plakimo padažnėjimą. Jei kasdien išgeriama daugiau nei trys puodeliai, vietoj žvalumo galima sulaukti priešingo efekto – nuovargio ir sudirgimo.
Neigiamas poveikis, kuris gali pasireikšti
Nors žalioji arbata laikomas vienas naudingiausių gėrimų, jos poveikis ne visada būna teigiamas. Kai ji vartojama netinkamai – per dažnai, tuščiu skrandžiu ar kartu su vaistais – gali pasireikšti nemalonūs pojūčiai, rodantys, kad organizmui šio gėrimo per daug.
Pirmiausia, žalioji arbata gali sudirginti skrandžio gleivinę, ypač jei geriama nevalgius. Tai pasireiškia rėmeniu, pykinimu ar spaudimu pilve. Kai kuriems žmonėms dėl kofeino padidėja širdies ritmas, atsiranda nerimas ar nemiga.
Kitas dažnas poveikis – galvos svaigimas ar silpnumas, ypač jei arbata vartojama vietoje maisto ar kartu su vaistais. Ilgainiui, jei žaliosios arbatos išgeriama labai daug, gali sumažėti geležies pasisavinimas ir atsirasti mažakraujystės požymių.
Verta atsiminti, kad žalioji arbata nėra visiems vienodai tinkama – ji gali padėti vieniems, bet sukelti diskomfortą kitiems. Stebėkite savo kūną ir nevartokite jos per dažnai.
Saikas – geriausias būdas išsaugoti naudą
Žalioji arbata gali būti nuostabi sveikatos sąjungininkė, jei geriama saikingai ir tinkamu metu. Ji gerina savijautą, stiprina imunitetą, padeda susikaupti ir ramina. Tačiau svarbu nepamiršti, kad net ir natūralūs gėrimai gali turėti ribas.
Kai įsiklausome į savo kūną ir žinome, kada sustoti, žaliosios arbatos poveikis tampa tik teigiamas – ji suteikia energijos be pervargimo, ramybės be mieguistumo ir sveikatos be šalutinio poveikio. Tad pasimėgaukite ja, bet darykite tai protingai – po vieną puodelį, su maistu, o ne vietoj jo. Kartais mažiau tikrai reiškia daugiau.
