Sutinusi, skaudi, paraudusi viena koja – daugelis žmonių pamano, kad tai tėra pasekmė nuo karščio, ilgo stovėjimo ar paprasto pervargimo. Tačiau vienos kojos patinimas gali būti klastingas ženklas, kad giliojoje venoje formuojasi kraujo krešulys, kuris bet kurią akimirką gali atitrūkti ir nuplaukti į plaučius, širdį ar smegenis.
Giliųjų venų trombozė dažnai atrodo visai nekaltai, bet gali tapti mirtina vos per kelias valandas. Labai svarbu žinoti, kaip atskirti paprastą, nepavojingą patinimą nuo gyvybei grėsmingos situacijos ir kada būtina skubi medicininė pagalba.
Kaip atpažinti pavojingą patinimą
Paprastas, nepavojingas patinimas dažniausiai paveikia abi kojas vienodai. Jis atsiranda vakare po ilgo stovėjimo ar sėdėjimo darbe, o per naktį pailsėjus – sumažėja. Toks patinimas paprastai nesukelia stipraus skausmo ar odos spalvos pakitimų.
Pavojingas vienos kojos patinimas atrodo ir jaučiamas visiškai kitaip. Patinsta tik viena galūnė. Koja tampa nenatūraliai sunki, ją skauda liečiant, o kartais skausmas jaučiamas net ir visiškoje ramybėje. Oda virš patinimo gali tapti raudona ar net melsva, palietus ji būna akivaizdžiai karštesnė nei kitos kojos.
Pavojaus ženklai, reikalaujantys skubios pagalbos:
- Staigus vienos kojos patinimas, atsiradęs per kelias valandas
- Stiprus, plėšiantis ar maudžiantis skausmas blauzdoje ar šlaunyje
- Odos paraudimas, pamėlynavimas patinusioje vietoje
- Karšta oda virš pažeistos zonos
- Aiškiai matomas, staigus paviršinių venų išsiplėtimas
Jei pastebėjote šiuos požymius, nedelskite nė minutės. Tai gali būti giliųjų venų trombozė.
Kas yra trombozė ir kodėl ji tokia mirtina
Trombozė reiškia, kad kraujagyslėje (dažniausiai giliojoje kojų venoje) susidarė kraujo krešulys (trombas). Jis blokuoja normalią kraujotaką, todėl ir atsiranda patinimas bei skausmas. Tačiau tikrasis pavojus yra ne pats krešulys kojoje, o ta jo dalis, kuri gali bet kada atitrūkti.
Atitrūkęs ir kraujotakos sistema keliaujantis krešulio gabalėlis vadinamas embolu. Šis embolas, pasiekęs gyvybiškai svarbius organus, gali užkimšti plaučių arteriją, širdies ar smegenų kraujagyslę.
Plaučių embolija yra viena dažniausių staigios mirties priežasčių. Jos metu žmogus staiga pradeda dūsti, krūtinėje atsiranda aštrus, veriantis skausmas, kartais atsikosėjama krauju. Be skubios ir profesionalios pagalbos mirtis gali ištikti per kelias minutes. Lygiai taip pat atitrūkęs krešulys gali sukelti masyvų miokardo infarktą ar išeminį insultą.
Kas didina trombozės riziką?
Trombozė neatsiranda be priežasties. Kai kurie žmonės turi kur kas didesnę riziką nei kiti. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
Amžius. Rizika žymiai išauga perkopus 40 metų, nes kraujagyslės tampa mažiau elastingos.
Hormonai. Hormoninės kontracepcijos ar pakaitinės hormonų terapijos vartojimas keičia kraujo krešėjimo savybes.
Nutukimas. Sukelia lėtinį uždegimą kraujagyslėse ir apsunkina kraujotaką.
Operacijos. Ypač ortopedinės (sąnarių keitimo), nes ilgas gulėjimas ir audinių pažeidimas aktyvuoja krešėjimo sistemą.
Onkologinės ligos. Vėžys pats savaime keičia kraujo sudėtį ir smarkiai didina krešulių susidarymo riziką.
Trombofilija. Genetinis kraujo krešėjimo sutrikimas, kai kraujas kreša greičiau ir lengviau nei turėtų.
Ilgas nejudrumas. Sėdėjimas ilgų skrydžių ar kelionių automobiliu metu yra vienas didžiausių rizikos veiksnių, nes nejudant raumenims, kraujas tvenkiasi kojose.
Plaučių embolijos simptomai – kada skambinti 112
Jei krešulys atitrūko ir pasiekė plaučius, simptomai smogia staiga ir labai dramatiškai. Būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, jei jaučiate šiuos simptomus (ypač jei prieš tai buvo vienos kojos patinimas):
- Staigus, nepaaiškinamas dusulys net ramybės būsenoje;
- Aštrus skausmas krūtinėje, kuris sustiprėja giliai įkvepiant ar kosint;
- Labai greitas, nereguliarus širdies plakimas;
- Atsikosėjimas krauju ar rausvomis, putotomis skreplėmis;
- Staigus galvos svaigimas, silpnumas ar net sąmonės netekimas.
Jei įtariate emboliją, jokiu būdu nekelkite ligonio, neleiskite jam judėti, nes tai gali pagreitinti embolo judėjimą link širdies ar plaučių.
Kaip diagnozuojama trombozė
Gydytojas pirmiausia atidžiai išklausys jūsų simptomų istoriją ir apžiūrės abi kojas, palygindamas jų temperatūrą, patinimo apimtį ir skausmingumą. Įtarus trombozę, auksinis standartas yra venų ultragarso tyrimas.
Tai paprasta, greita ir neskausminga procedūra. Gydytojas specialiu zondu švelniai spaudžia veną ir ekrane stebi, ar ji normaliai susiploja. Jei venoje yra krešulys, ji nesusitraukia. Tyrimas trunka vos 15 minučių ir iškart duoda atsakymą. Patvirtinus diagnozę, gydymas pradedamas tą pačią minutę, nes delsti negalima. Taip pat gali būti skiriamas D-dimerų kraujo tyrimas, rodantis aktyvų krešulių formavimąsi ir irimą organizme.
Laiku pradėtas gydymas išgelbsti gyvybę
Patvirtinus giliųjų venų trombozę, nedelsiant skiriami antikoaguliantai – kraują skystinantys vaistai, kurie stabdo krešėjimo procesą ir neleidžia trombui didėti.
Vartojant šiuos vaistus, organizmo natūralūs mechanizmai pamažu, per kelias savaites ar mėnesius, ištirpdo susidariusį krešulį. Labai svarbu griežtai laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai tikrintis kraujo rodiklius. Kritiniais atvejais gali būti naudojami fibrinolitikai (vaistai, agresyviai tirpdantys krešulius) arba atliekamas chirurginis krešulio pašalinimas.
Diagnozavus trombozę, antikoaguliantus tenka vartoti ilgai – kartais kelis mėnesius, o kartais ir visą likusį gyvenimą, priklausomai nuo individualių rizikos veiksnių.
Kaip apsisaugoti nuo trombozės
Judėjimas svarbiausia prevencija. Vaikščiokite kiek įmanoma daugiau, naudokite laiptus vietoj lifto, darbe darykite pertraukėles ir pasivaižinėkite.
Ilgose kelionėse ar skrydžiuose judinkite kojas kas valandą. Sukiokite kulkšnis, kelkite pirštus, tempkite raumenį. Kelis kartus atsistokite ir pasivaikščiokite, jei įmanoma.
Gerkite daug vandens. Dehidratacija tirština kraują ir didina trombozės riziką. Alkoholio ir kofeino venkit kelionių metu, nes jie dehidratuoja.
Venkite kryžiuoti kojų ilgam. Tai spaudžia venas ir blogina kraujotaką. Sėdint pakeisti poziciją kas 30 minučių.
Palaikykite sveiką svorį ir valgykite subalansuotai. Nutukimas ir netinkama mityba didina uždegimą ir kraujagyslių pažeidimą.
Jei esate rizikos grupėje, pasitarkite su gydytoju dėl prevencinių priemonių. Kartais prieš operacijas ar ilgas keliones skiriamos profilaktinės antikoaguliantų dozės.
Pabaigai
Galiausiai, niekada neignoruokite savo šeimos medicininės istorijos. Jei jūsų artimieji sirgo tromboze ar plaučių embolija, jūsų rizika taip pat yra didesnė. Tokiu atveju bet koks vienos kojos patinimas turi būti vertinamas itin rimtai – nelaukite, kol praeis savaime, o nedelsiant kreipkitės į medikus.