Atrodo paprastas klausimas, bet atsakymas ne visada toks aiškus. Vieni renkasi varškę dėl sotumo ir baltymų, kiti be jogurto neįsivaizduoja pusryčių. Abu produktai laikomi sveikais, bet kai reikia pasirinkti vieną, nuomonės išsiskiria net tarp tų, kurie mityba domisi rimčiau.
Klausimas varškė ar jogurtas tampa aktualus tada, kai galvojame ne apie skonį, o apie realią naudą organizmui. Skirtumai slypi ne tik baltymų kiekyje, bet ir druskoje, probiotikuose bei tame, kaip šie produktai veikia virškinimą ir savijautą kasdien.
Baltymų kiekis panašus, bet sotumo jausmas skiriasi
Lyginant baltymus, skirtumas nėra toks didelis, kaip dažnai manoma. Varškėje jų paprastai yra apie 12–15 gramų porcijoje, o jogurte – nuo 8 iki 12 gramų, priklausomai nuo rūšies. Graikiškas jogurtas šioje vietoje beveik susilygina su varške ir net gali ją lenkti.
Skirtumas labiau jaučiamas ne skaičiuose, o pojūčiuose. Varškė yra tankesnė, kramtoma, todėl sotumas išlieka ilgiau. Dėl to ji dažnai pasirenkama tada, kai reikia ilgesniam laikui numalšinti alkį arba papildyti baltymų kiekį be didelio maisto kiekio.
Jogurtas veikia kitaip. Jis lengvesnis, greičiau suvalgomas ir lengviau virškinamas. Tai patogu ryte ar po fizinio krūvio, kai nesinori sunkumo jausmo, bet reikia energijos ir baltymų.
Mineralų sudėtis panaši, bet druskos skirtumas jaučiamas
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad abu produktai beveik vienodi. Ir iš dalies taip yra. Tiek varškėje, tiek jogurte randamas panašus kiekis kalcio, kalio ir vitamino B12. Tai reiškia, kad abu prisideda prie kaulų stiprumo, nervų sistemos veiklos ir energijos apykaitos.
Skirtumai pradeda ryškėti tada, kai žiūrima giliau. Ypač kalbant apie druską ir magnį. Čia vienas produktas akivaizdžiai išsiskiria, o tai svarbu žmonėms, kurie stebi kraujospūdį ar nori lengvesnio maisto kasdien.
Pagrindiniai mineralų skirtumai atrodo taip:
- Carškėje druskos kiekis gerokai didesnis
- Jogurte, ypač graikiškame, daugiau magnio
- Kalcio kiekis abiejuose produktuose panašus
- Vitamino B12 pakanka tiek viename, tiek kitame
Dėl didesnio natrio kiekio varškė gali būti mažiau tinkama tiems, kurie riboja druską. Jogurtas šioje vietoje atrodo švelnesnis pasirinkimas, ypač jei renkamasi natūralus, be priedų variantas.
Probiotikai tampa esminiu skirtumu tarp šių produktų
Būtent čia atsiranda skirtumas, kuris nebesijaučia tik skonio ar sotumo lygiu. Probiotikai daro įtaką virškinimui, imunitetui ir bendrai savijautai, todėl svarbu suprasti, kuris produktas jų iš tiesų suteikia.
Jogurtas gaminamas su gyvomis bakterijų kultūromis
Jogurtas visada fermentuojamas naudojant bakterijas, kurios skaido laktozę ir sukuria rūgštesnę terpę. Dėl to natūraliame jogurte yra gyvų ir aktyvių kultūrų, kurios palaiko žarnyno mikroflorą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie jaučia pūtimą ar sunkumą po valgio.
Graikiškame jogurte probiotikų koncentracija didesnė
Graikiško jogurto gamybos procesas leidžia sutelkti maistines medžiagas. Dėl to jis tampa ne tik baltymingesnis, bet ir turtingesnis probiotikais. Būtent todėl jis dažnai rekomenduojamas tada, kai svarbi žarnyno veikla, o ne vien sotumas.
Varškėje probiotikai nėra savaime suprantami
Varškė gali būti fermentuota, bet ne visada. Kai kurie gamintojai pieną rūgština tiesiog maistine rūgštimi, be bakterijų kultūrų. Tokiu atveju produktas neturi probiotikų, net jei atrodo panašus į fermentuotą. Viskas priklauso nuo gamybos būdo.
Etiketė parodo, ar probiotikai iš tiesų yra
Jeigu ant pakuotės nurodytos gyvos kultūros arba konkrečios bakterijų rūšys, tai ženklas, kad produktas gali palaikyti žarnyno veiklą. Jei tokios informacijos nėra, probiotikų tikėtis neverta. Tai galioja tiek jogurtui, tiek varškei.
Riebalų kiekis keičia ne tik skonį, bet ir savijautą
Riebalai pieno produktuose dažnai vertinami per griežtai, nors jie daro didelę įtaką ne tik skoniui, bet ir tam, kaip maistas pasisavinamas. Tiek varškė, tiek jogurtas gali būti liesi arba riebesni, ir šis pasirinkimas turi realią reikšmę.
Liesesnė varškė dažniausiai būna sausesnė, labiau biri ir aštresnio skonio. Ji tinka tiems, kurie nori daugiau baltymų su mažesniu kalorijų kiekiu, tačiau ne visiems suteikia ilgalaikį sotumą. Riebesnė varškė yra minkštesnė, kremiškesnė ir dažnai lengviau toleruojama, ypač jei valgoma be papildomų priedų.
Jogurte riebalai dar labiau keičia pojūtį. Natūralus riebesnis jogurtas būna švelnesnis, mažiau rūgštus ir sotinantis. Tuo tarpu jogurtai su vienu ar dviem procentais riebalų gali atrodyti vandeningi ir ne tokie malonūs skrandžiui, ypač jei valgomi vieni. Dėl to pasirinkimas priklauso ne nuo to, kas sveikiau apskritai, o nuo to, kaip organizmas reaguoja.
Pasirinkimas priklauso nuo to, ko reikia jūsų organizmui
Vieno teisingo atsakymo visiems nėra, nes šie produktai tarnauja skirtingiems tikslams. Varškė labiau tinka tada, kai svarbus sotumas ir baltymai, o maistas turi laikyti ilgiau. Ji patogi greitam patiekalui, lengvai derinama su sūriais ar saldžiais priedais ir dažnai pasirenkama po ilgesnių pertraukų tarp valgymų.
Jogurtas labiau tinka tada, kai svarbi lengva virškinimo sistema ir žarnyno veikla. Jis greičiau suvalgomas, mažiau apkrauna skrandį ir ypač naudingas, kai renkamasi variantai su gyvomis kultūromis. Tai geras pasirinkimas pusryčiams, užkandžiui ar po fizinio krūvio.
Varškė ar jogurtas tampa ne klausimu, kuris geresnis apskritai, o kuris labiau tinka konkrečiu metu. Abu produktai gali turėti vietą šaldytuve, jei renkamasi sąmoningai ir atsižvelgiama į sudėtį, riebalų kiekį bei asmeninius poreikius.