Daugelį metų girdime tą patį sveikatos patarimą: „Gerkite kuo daugiau vandens“. Mums nuolat primenama apie 8 stiklinčių taisyklę, būtinybę drėkinti organizmą ir tai, kad vanduo – geriausias vaistas nuo nuovargio bei odos problemų. Nors daugumai sveikų žmonių tai yra tiesa, gydytojai vis garsiau kalba apie kitą medalio pusę.
Pasirodo, egzistuoja specifinės žmonių grupės, kurioms per didelis skysčių kiekis gali tapti ne sveikatos šaltiniu, o rimta grėsme gyvybei. Perteklinis vandens vartojimas gali sukelti būklę, kuri mediciniškai yra ne mažiau pavojinga nei dehidratacija.
Kas nutinka, kai vandens yra per daug?
Kai išgeriame daugiau vandens, nei mūsų inkstai pajėgia pašalinti su šlapimu, skysčių perteklius pradeda kauptis organizme. Tai sukelia kraujo praskiedimą, o svarbiausia – sumažina natrio koncentraciją kraujyje. Ši būklė vadinama hiponatremija.
Natris yra kritiškai svarbus elektrolitas, reguliuojantis skysčių balansą ląstelių viduje ir išorėje. Kai natrio lygis drastiškai krenta, vanduo plūsta į ląsteles, priversdamas jas tinti. Tai ypač pavojinga smegenims, nes joms, kitaip nei kitiems organams, kaukolėje tiesiog nėra vietos plėstis.
Kaip nurodo autoritetingas medicinos šaltinis Mayo Clinic, sunkiais hiponatremijos atvejais vandens intoksikacija gali sukelti traukulius, komą ar net būti mirtina, todėl balansas yra gyvybiškai svarbus.
Kam gydytojai rekomenduoja riboti skysčius?
Nors sveikas žmogus, sportuojantis karštą dieną, privalo gerti daug, yra pacientų grupių, kurioms gydytojai liepia griežtai skaičiuoti kiekvieną gurkšnį. Tai dažniausiai susiję su lėtinėmis ligomis, kurios sutrikdo natūralų organizmo gebėjimą šalinti skysčius.
Šioms grupėms vandens vartojimas turi būti griežtai prižiūrimas:
Žmonės su lėtine inkstų liga: Kai inkstai yra pažeisti, jie praranda gebėjimą efektyviai filtruoti kraują ir šalinti skysčių perteklių. Vanduo kaupiasi organizme, sukeldamas aukštą kraujospūdį ir tinimą.
Sergantieji širdies nepakankamumu: Susilpnėjusi širdis nepajėgia pumpuoti kraujo pakankamai stipriai, todėl skysčiai kaupiasi plaučiuose ir galūnėse. Papildomas vandens kiekis tik dar labiau apkrauna ir taip nualintą širdį.
Pacientai su kepenų ciroze: Pažeistos kepenys taip pat lemia skysčių kaupimąsi pilvo ertmėje, todėl papildomas vanduo gali pabloginti būklę.
Vartojantys tam tikrus vaistus: Kai kurie medikamentai (pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tam tikri antidepresantai ar diuretikai) gali skatinti vandens susilaikymą.
Kūno siunčiami signalai
Svarbu suprasti, kad vandens perteklius (arba intoksikacija vandeniu) neatsiranda staiga – organizmas dažniausiai siunčia įspėjamuosius signalus. Problema ta, kad jie dažnai supainiojami su paprastu negalavimu ar net ta pačia dehidratacija.
Jei sergate minėtomis ligomis arba tiesiog per trumpą laiką išgėrėte labai daug vandens, atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:
- Pykinimas ir vėmimas be aiškios priežasties.
- Stiprus, tvinkčiojantis galvos skausmas.
- Sumišimas, orientacijos praradimas ar mieguistumas.
- Raumenų silpnumas, mėšlungis ar spazmai.
Kaip rasti balansą?
Gydytojų žinutė nėra skirta išgąsdinti ar priversti atsisakyti vandens. Vanduo yra gyvybė. Tačiau taisyklė „kuo daugiau, tuo geriau“ jau yra atgyvenusi.
Geriausias indikatorius sveikam žmogui yra troškulys. Mūsų kūnas turi puikiai išvystytą mechanizmą, pranešantį, kada jam reikia skysčių. Taip pat verta stebėti šlapimo spalvą – ji turi būti šviesiai gelsva, o ne visiškai skaidri (kas rodo perteklių) ar tamsiai geltona (kas rodo trūkumą).
Jei turite problemų su inkstais, širdimi ar kepenimis, geriausias sprendimas – pasitarti su savo gydytoju dėl tikslios paros skysčių normos. Dažnu atveju jiems rekomenduojama neviršyti 1,5–2 litrų skysčių per parą, įskaičiuojant ir arbatą, sriubą bei vaisiuose esantį vandenį.