Kai šuo tyliai prisiglaudžia, padeda leteną ant rankos ar galvą ant kelių, tai atrodo kaip smulkmena. Tačiau tokios akimirkos dažnai būna daug reikšmingesnės, nei galime pagalvoti. Tai ne atsitiktinis judesys ir ne įprotis be prasmės – dažniausiai tai sąmoningas bandymas užmegzti ryšį.
Šuo ieško artumo gestais tada, kai jam svarbus ne veiksmas, o buvimas šalia. Tokie prisilietimai kalba apie pasitikėjimą, emocinį ryšį ir poreikį jaustis saugiai. Šunys nebendrauja žodžiais, todėl kūnas, prisilietimai ir atstumas tampa jų kalba.
Kai šuo nori dėmesio arba reakcijos
Labai dažnai letena ar galva ant kelių reiškia paprastą dalyką – šuo nori, kad į jį būtų atkreiptas dėmesys. Ne dėl gilių jausmų, o todėl, kad jis jau suprato: toks prisilietimas veikia.
Jeigu po letenos prisilietimo visada seka paglostymas, kalbinimas ar žvilgsnis, šuo tą greitai perpranta. Tada gestas kartojamas – kartais kelis kartus iš eilės, kartais stipriau, kartais su žvilgsniu tiesiai į akis. Tai signalas: pažiūrėk į mane.
Tokiu atveju šuo dažniausiai būna aktyvus, juda, keičia padėtį, gali net šiek tiek stumtelėti. Tai ne buvimas kartu, o bandymas išprovokuoti reakciją. Ir tai normalu – šunys taip mokosi bendrauti su žmogumi kasdienėje aplinkoje.
Kai šuo ieško saugumo ir patvirtinimo
Būna situacijų, kai letena ar galva atsiranda ne dėl dėmesio, o todėl, kad šuo jaučiasi neužtikrintas. Tai dažniau nutinka naujoje vietoje, esant triukšmui, svečiams ar pasikeitus įprastai aplinkai.
Tokiu metu šuo dažnai laikosi arčiau, gali sekti iš paskos, prisiglausti trumpam ir vėl atsitraukti. Letena padedama ne tvirtai, o atsargiai, lyg tikrinant, ar žmogus šalia. Galva nuleista žemiau, judesiai lėtesni, kartais matomas neramesnis žvilgsnis.
Tai signalas, kad šuniui reikia ramybės ir stabilumo. Ne paglostymo dėl grožio, ne žaidimo, o paprasto buvimo kartu. Dažniausiai pakanka nekaitinti situacijos, kalbėti ramiai ir leisti šuniui pačiam pasirinkti atstumą.
Kaip suprasti, ką reiškia šuns prisilietimas konkrečioje situacijoje
Letena ar galva ant jūsų kūno pati savaime dar nieko nepasako. Prasmė paaiškėja tik tada, kai pasižiūrime į visumą: kaip šuo elgiasi prieš tai, kas vyksta aplink ir kaip jis atrodo tuo momentu. Dažniausiai skirtumai gana aiškūs, tik jų niekas neįvardija paprastai.
Vienas ir tas pats gestas gali reikšti visai skirtingus dalykus. Todėl svarbu ne spėlioti, o pastebėti kelis pagrindinius ženklus.
Į ką verta atkreipti dėmesį:
- ar šuo liečia trumpai, ar ilgai
- ar jis ramiai pasilieka, ar juda ir kartoja veiksmą
- ar kūnas atsipalaidavęs, ar įtemptas
- ar ieško akių kontakto
- ar prisilietimas švelnus, ar spaudžiantis
Jeigu šuo ramiai prisiglaudžia ir lieka vietoje, dažniausiai tai susiję su artumu ir saugumu. Jei letena kartojama, judesiai aktyvūs, žvilgsnis ieškantis – tai signalas, kad jis nori reakcijos.
O jeigu kontaktas atkaklus, spaudžiantis, kartu blokuojama erdvė – tai jau ženklas, kad situacijoje reikia aiškumo ir ribų.
Kada prisilietimas tampa pavojaus ženklu
Yra atvejų, kai letena ar galva ant žmogaus nebereiškia nei artumo, nei dėmesio prašymo. Toks gestas gali rodyti įtampą, bandymą kontroliuoti situaciją arba net įspėjimą. Šiuos momentus svarbu atpažinti laiku.
Pirmas ženklas – kontaktas tampa spaudžiantis. Šuo ne švelniai paliečia, o remiasi visu kūnu, neatsitraukia, net kai žmogus pajuda. Galva ar letena laikoma tvirtai, lyg blokuojant judėjimą. Dažnai tai vyksta prie durų, ant sofos ar kai kas nors artėja.
Pavojaus signalai, į kuriuos būtina reaguoti:
- šuo įsitempęs, kūnas standus
- žvilgsnis fiksuotas, neatsitraukiantis
- prisilietimas kartojamas vis stipriau
- šuo stoja tarp žmogaus ir kito asmens
- judesiai lėti, bet labai tikslūs
- neigiama reakcija į bandymą atsitraukti
Tokiose situacijose svarbu neglostyti ir neraminti kontaktuojant. Geriau ramiai nutraukti situaciją, atitraukti dėmesį, padidinti atstumą. Jei toks elgesys kartojasi, ypač su nepažįstamais žmonėmis ar vaikais, tai ženklas, kad reikia specialisto pagalbos.
Šuns prisilietimas pats savaime nėra blogas. Tačiau kai jis tampa būdu spausti, stabdyti ar kontroliuoti, tai jau ne bendravimas, o įspėjimas, kurio ignoruoti nereikėtų.