Per daug vandens skamba kaip nekalta problema, tačiau gydytojai vis aiškiau pastebi, kad ši praktika gali pridaryti žalos. Žmonės kartais pradeda gerti ne pagal poreikį, o pagal patarimus, kurie žada švaresnį organizmą ar geresnę savijautą.
Kūnas turi ribas, kiek skysčių gali saugiai apdoroti. Kai jos peržengiamos, sutrinka druskų balansas, atsiranda įvairių simptomų, o tam tikrais atvejais tai tampa pavojinga sveikatai.
Pavojingi požymiai, rodantys, kad išgeriate per daug vandens
Per didelis vandens kiekis pirmiausia išbalansuoja druskas kraujyje. Kūnas pradeda reaguoti gana greitai – nuo lengvų, bet nemalonių pojūčių iki simptomų, kurie jau kelia rimtą grėsmę sveikatai. Šiuos požymius svarbu atpažinti kuo anksčiau.
Kai druskų lygis krenta pernelyg žemai, organizmo ląstelės, ypač smegenų, ima tinti. Dėl to atsiranda būtent tokie simptomai, kurių žmonės dažnai nesusieja su vandens pertekliumi.
Simptomai, rodantys vandens perteklių organizme:
- Nuolatinis galvos skausmas – atsiranda dėl spaudimo kaukolės viduje.
- Pykinimas ar vėmimas – vienas iš pirmųjų intoksikacijos signalų.
- Mieguistumas, apatija – smegenų veikla sulėtėja dėl elektrolitų disbalanso.
- Dažnas ir gausus prakaitavimas – organizmas bando pašalinti skysčių perteklių.
- Dažnas naktinis šlapinimasis – trinka antidiuretinio hormono veikla.
- Raumenų silpnumas ar mėšlungis – sumažėjus druskų kiekiui sutrinka nervų impulsai.
- Paburkimai (veido, rankų, kojų) – skysčiai kaupiasi audiniuose.
- Sumišimas, koordinacijos praradimas – pavojingas ženklas, rodantis smegenų tinimą.
Kiek vandens reikia per dieną ir kur yra saugi riba
Daugumai suaugusių moterų pakanka apie 1,6 litro skysčių per dieną, o vyrams — apie 2 litrus. Tai nėra tik vanduo — į šį kiekį įskaičiuojamos arbatos, kava, sriubos, pienas ir net vaisiai bei daržovės. Todėl realiai papildomai išgerti tenka kur kas mažiau nei dažnai manoma.
Įprastai su maistu gauname apie 0,5 litro skysčių. Dar pora puodelių arbatos ar kavos suteikia dar tiek pat. Dėl to daugelis žmonių be jokio sąmoningo „stebėjimo“ kasdien pasiekia reikiamą normą.
Per dieną išgerti daugiau kaip 3–4 litrus vandens be realaus poreikio (sportas, karštis, didelis fizinis krūvis) jau gali būti per daug. Tokiais kiekiais inkstai nebepajėgia pakankamai greitai pašalinti vandens pertekliaus, todėl kraujas pradeda skystėti pavojingai.
Trumpu laikotarpiu pavojinga riba yra 3–4 litrai per 1–2 valandas. Toks kiekis gali išbalansuoti druskų koncentraciją kraujyje ir sukelti vadinamąjį apsinuodijimą vandeniu, kai smegenų ląstelės pradeda tinti.
Per didelis vandens kiekis gali sukelti pavojingus organizmo sutrikimus
Gerti daugiau nei reikia atrodo nekaltai, tačiau vandens perteklius gali sutrikdyti druskų balansą ir paveikti smegenų bei širdies veiklą
Pavojus kyla tada, kai išgeriama daug greitai, o inkstai nespėja pašalinti pertekliaus.
Sumažėja natrio kiekis kraujyje
Vanduo atskiedžia kraują taip greitai, kad natrio koncentracija krenta žemiau saugios ribos. Tai vadinama hiponatremija. Ji paveikia ląsteles visame kūne, ypač smegenyse, kurios pradeda tinti.
Atsiranda smegenų spaudimas
Ištinus smegenų ląstelėms kaukolėje ima didėti spaudimas. Jis sukelia galvos skausmą, pykinimą, sumišimą, o sunkiu atveju — traukulius. Tai viena pavojingiausių per didelio vandens kiekio pasekmių.
Sutrinka širdies ir inkstų veikla
Inkstai gali pašalinti tik ribotą kiekį vandens per valandą. Kai jo išgeriama daugiau, organizmas persipildo skysčiais, o širdis dirba didesniu krūviu. Per kelias valandas gali sustiprėti tinimai ir svaigulys.
Padidėja staigios būklės pablogėjimo rizika
Vandens apsinuodijimas vystosi greitai — ypač tada, kai per 1–2 valandas išgeriama 3–4 litrai. Tai gali baigtis sąmonės praradimu ar net mirtimi, jei laiku nesuteikiama pagalba.
Perteklinis vandens kiekis išbalansuoja organizmą ir gali tapti pavojingas
shutterstock.com
Gerti daugiau vandens, nei kūnui iš tikrųjų reikia, skamba nekaltai, tačiau toks įprotis gali greitai sutrikdyti vidinę pusiausvyrą. Kai skysčių patenka per daug, inkstai nespėja jų pašalinti, o kraujas ima skystėti. Krinta druskų koncentracija, o tai keičia visą organizmo veiklą nuo nervų sistemos signalų iki širdies ritmo.
Pirmiausia nukenčia galvos smegenys. Sutrikus druskų balansui ląstelės pradeda tinti, didėja spaudimas kaukolės viduje. Tai sukelia skausmą, svaigimą, pykinimą. Sunkesniais atvejais žmogus gali prarasti sąmonę arba patirti traukulius.
Didelė apkrova tenka ir širdžiai. Vandens perteklius padidina kraujo tūrį, todėl širdžiai reikia dirbti žymiai intensyviau. Kai kurie žmonės pajunta ritmo sutrikimus, silpnumą ar nerimo bangas, kurios dažnai siejamos su visai kitomis priežastimis.
Pavojingiausia tai, kad šie pokyčiai dažnai vyksta tyliai. Troškulio nejaučiama, šlapimas darosi labai šviesus, o žmogui atrodo, kad viskas gerai. Tuo metu organizme jau vystosi būklė, kuri medicinoje vadinama vandens apsinuodijimu ir kuri gali baigtis mirtinai, jei vandens išgeriamas daug ir staigiai.
Atsiminkite
Perdaug vandens gali atrodyti kaip nekalta klaida, bet būtent ji dažniausiai sukelia pavojų, kurio niekas nelaukia. Svarbiausia suprasti, kad organizmui reikia tiek skysčių, kiek jis gali apdoroti, o ne tiek, kiek turėtų būti pagal standartą.
Kai geriama protingai, kūnas pats palaiko pusiausvyrą ir nereikia jaudintis dėl staigių sveikatos pokyčių.
Kasdien pakanka stebėti troškulį, šlapimo spalvą ir nevartoti didelių kiekių per trumpą laiką. Tiek ir užtenka, kad perdaug vandens netaptų realia grėsme ir kad skysčiai iš tikrųjų padėtų, o ne kenktų.