Kai kuriuose namuose indai niekada nebuvo plaunami ryškiaspalviais skysčiais iš parduotuvės. Senelė tris dešimtmečius nepirko nė vienos cheminės priemonės, nors virtuvėje kasdien garavo puodai ir keptuvės. Vietoj to buvo naudojama tai, kas likdavo po kūrenimo.
Toks pasirinkimas šiandien skamba keistai, bet pelenai indų plovimui seniau buvo visiškai įprastas sprendimas. Jie ne tik padėdavo pašalinti riebalus, bet ir neleido rankoms tapti šiurkščioms, kaip dažnai nutinka naudojant agresyvius ploviklius. Be kvapų, be putų, be sudėtingų receptų.
Pelenai virtuvėje dėl veikimo principo
Senesniuose ūkiuose pelenai nebuvo laikomi atlieka. Jie turėjo aiškią paskirtį – nuo daržo iki buities.
Virtuvėje pelenai buvo naudojami tada, kai reikėdavo nuplauti riebaluotus puodus ar indus, kurių paprastas vanduo nenuplaudavo. Ir tam buvo labai paprasta priežastis.
Medžio pelenai natūraliai turi šarminių savybių. Būtent šarmai padeda skaidyti riebalus ir nešvarumus, todėl paviršiai tampa švaresni net be stiprių trynimo priemonių.
Tokiu principu veikia ir daugelis šiuolaikinių ploviklių, tik pelenų atveju visa tai vyksta be sintetinių priedų.
Kodėl rankos nelikdavo šiurkščios
Įdomu tai, kad pelenai indų plovimui buvo vertinami ir dėl poveikio odai. Nors jie valo, jų veikimas nėra agresyvus.
Seniau pastebėta, kad rankos po tokio plovimo neišsausėja taip stipriai kaip naudojant muilą ar vėliau atsiradusias chemines priemones.
Tai susiję su tuo, kad pelenų tirpalas neveikia staigiai. Jis veikia palaipsniui, daugiau per švelnų šarminį kontaktą. Dėl to tokį būdą buvo galima naudoti kasdien, net ir be pirštinių.
Ne visi pelenai tinkami
Svarbi detalė, kurią seniau žinojo kiekviena šeimininkė – naudoti buvo galima tik švarius, neapdorotos medienos pelenus.
Jokio dažyto, lakuoto ar kitaip apdoroto medžio. Dažniausiai rinkdavosi beržą, alksnį ar kitą lapuotį.
Pelenai būdavo persijojami, kad neliktų anglių gabalėlių, o pats plovimas atliekamas arba su šlapia kempine, arba pasigaminus silpną pelenų tirpalą. Paprasta, bet veiksminga.
Pelenų naudojimas kasdieniam indų plovimui
Praktiškumas buvo pagrindinė priežastis, kodėl pelenai taip ilgai išliko virtuvėje.
Nereikėjo sudėtingų mišinių ar ilgo pasiruošimo – užteko žinoti kelias paprastas taisykles. Būtent jos leido indus išplauti greitai ir be papildomų priemonių.
Sausas būdas riebaluotiems puodams
Kai keptuvė ar puodas būdavo smarkiai apsinešęs riebalais, ant drėgnos kempinės ar skudurėlio užberiama truputis persijotų pelenų.
Paviršius trinamas lengvais, sukamaisiais judesiais, be spaudimo. Riebalai pradėdavo tirpti, o suodžių ar pridegimų likučiai lengvai nusivalydavo.
Toks būdas ypač tiko metaliniams puodams ir ketaus indams. Stikliniai ar emaliuoti paviršiai būdavo valomi atsargiau, naudojant smulkiai persijotus pelenus, kad neliktų mikro įbrėžimų.
Pelenų vanduo kasdieniams indams
Kasdieniam plovimui dažnai ruoštas silpnas pelenų tirpalas. Į dubenį su šiltu vandeniu įberdavo saują pelenų, išmaišydavo ir palikdavo nusistovėti.
Skaidresnis viršutinis vanduo būdavo naudojamas lėkštėms, puodeliams ir stalo įrankiams.
Toks vanduo neputodavo, tačiau riebalus „paimdavo“ stebėtinai greitai. Po plovimo indai visada būdavo perplaunami švariu vandeniu, kad neliktų pelenų likučių.
Kvapas ir švaros pojūtis
Indai po tokio plovimo neturėdavo jokio kvapo. Nebūdavo nei dirbtinio aromato, nei muilo likučių.
Nuotrauka: shutterstock.com
Kitos natūralios alternatyvos indų plovimui
Pelenai nebuvo vienintelis pasirinkimas namuose, kuriuose vengta cheminių priemonių. Kai jų po ranka nebūdavo arba reikėdavo švelnesnio sprendimo, buvo naudojami kiti paprasti ingredientai.
Dalis tų būdų iki šiol išliko aktualūs, ypač ieškant paprastumo ir aiškios sudėties.
Garstyčių milteliai
Garstyčios seniai žinomos kaip riebalus tirpdanti priemonė. Jos veikdavo greitai ir ypač tiko indams po riebių patiekalų.
Kaip naudojama:
- Į dubenį įpilamas apie 1 litras karšto vandens
- Suberiami 1–2 šaukštai garstyčių miltelių
- Mišinys išmaišomas, kol nelieka gumulėlių
Susidariusios putos naudojamos indams plauti kempine. Po plovimo indai perplaunami švariu vandeniu. Garstyčių vanduo dažnai naudotas ir indaplovėse, vietoj miltelių.
Soda ir vandenilio peroksidas
Kai reikėdavo greito sprendimo be ilgo ruošimo, dažnai pasirenkamas paprastas sodos ir peroksido mišinys. Jis ypač tiko stiklinėms, puodeliams ar lengvai riebaluotiems indams.
Paruošimas:
- Stiklinėje karšto vandens ištirpinama pusė šaukšto sodos
- Įpilama pusė šaukšto vandenilio peroksido
- Skystis gerai išmaišomas ir supilamas į talpą
Mišinys naudojamas iš karto. Po plovimo indus rekomenduojama perplauti švariu vandeniu.
Švara prasideda nuo pasirinkimo
Indų plovimas seniau nebuvo paremtas etikete ar kvapu. Pelenai indų plovimui, garstyčios ar namuose gaminami mišiniai buvo naudojami ne todėl, kad trūko alternatyvų, o todėl, kad jie atlikdavo savo darbą be perteklinės chemijos.
Šiandien, grįžtant prie paprastesnių sprendimų, tampa aišku, kad švara nebūtinai reiškia putojančią kriauklę ar stiprų kvapą.
Pakanka žinoti, kas slypi už veikimo principo – riebalų skaidymo, šarminės aplinkos ar švelnaus mechaninio poveikio, kad indai būtų švarūs natūraliai.