Juodoji arbata daugeliui yra neatsiejama ryto rutinos dalis ar priemonė sušilti vėsų vakarą. Ji vertinama dėl tonizuojančio poveikio ir gausybės antioksidantų. Tačiau mitybos specialistai įspėja, kad šis gėrimas yra chemiškai aktyvus ir, netinkamai vartojamas, gali tapti ne vaistu, o nuodu.
Tam tikri pavojingi deriniai su arbata gali ne tik neutralizuoti naudingąsias gėrimo savybes, bet ir sukelti virškinimo sutrikimus ar net ilgalaikes sveikatos problemas. Norint išsaugoti sveikatą, svarbu žinoti, ką dėti į puodelį, o ko griežtai vengti.
Pieno baltymai blokuoja gydomąsias savybes
Daugelio pamėgta „angliška“ tradicija balinti arbatą pienu ar grietinėle nėra tokia nekalta, kaip atrodo. Nors pienas sušvelnina arbatos skonį, jis atima iš jos didžiąją dalį naudos.
Tyrimai rodo, kad pieno baltymai, ypač kazeinas, chemiškai susijungia su katechinais – pagrindiniais arbatos antioksidantais. Dėl šios reakcijos organizmas nebegali pasisavinti naudingųjų medžiagų, kurios saugo širdį ir veikia kaip vėžio prevencija. Tad jei geriate arbatą dėl sveikatos, pieno produktų joje būti neturėtų.
Geležies pasisavinimas tampa neįmanomas
Tai viena svarbiausių taisyklių žmonėms, sergantiems mažakraujyste (anemija), nėščiosioms ir vaikams. Juodojoje arbatoje esantys taninai yra „vagys“, kurie prisijungia prie geležies molekulių ir paverčia jas netirpiais junginiais.
Jei pietums valgote jautienos kepsnį, kepenėles ar ankštinius augalus ir užsigeriate arbata, organizmas praranda galimybę įsisavinti gyvybiškai svarbią geležį. Mitybos ekspertai rekomenduoja išlaikyti bent valandos pauzę tarp geležies turinčio maisto ir arbatos puodelio.
Citrina gali pakenkti inkstų veiklai
Arbata su citrina daugeliui asocijuojasi su vitaminu C ir imuniteto stiprinimu. Tačiau šis populiarus derinys slepia riziką tiems, kurie turi polinkį į inkstų ligas.
Juodoji arbata kartu su rūgščiais vaisiais (citrina, greipfrutu) sudaro terpę, kurioje gali formuotis oksalatai. Tai druskos, kurios didina inkstų akmenų susidarymo riziką. Žmonėms, turintiems jautrius inkstus, toks rūgštus kokteilis gali išprovokuoti paūmėjimus.
Riebus maistas sukelia virškinimo sutrikimus
Riebūs, kepti patiekalai patys savaime yra iššūkis skrandžiui, tačiau užgerti juos arbata – dviguba apkrova. Arbata skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, tuo tarpu riebalai natūraliai lėtina virškinimo procesą.
Šis konfliktas organizme dažnai baigiasi sunkumo jausmu, pilvo pūtimu ir diskomfortu. Be to, riebalų plėvelė gali iš dalies blokuoti ir pačios arbatos vertingųjų medžiagų pasisavinimą.
Vaistų ir arbatos kokteilis veikia nenuspėjamai
Viena didžiausių klaidų – vaistus užgerti ne vandeniu, o arbata. Kofeinas ir kiti aktyvūs arbatos komponentai gali pavojingai sąveikauti su medikamentais:
- Geležies papildai: tampa neveiksmingi, nes taninai neleidžia jų pasisavinti.
- Raminamieji ir stimuliatoriai: kofeinas gali sustiprinti stimuliatorių poveikį (sukelti nerimą, širdies plakimą) arba neutralizuoti raminamuosius vaistus.
- Širdies vaistai: per didelis arbatos kiekis gali iškreipti vaistų veikimą.
Maksimalią naudą užtikrina tinkamas vartojimo laikas
shutterstock.com
Kad arbata veiktų kaip tonizuojantis eliksyras, o ne trikdis virškinimo sistemai, svarbu ją atskirti nuo maisto. Mitybos specialistai pabrėžia, kad šis gėrimas reikalauja atskiro laiko tarpo, kad organizmas spėtų pasisavinti visus reikalingus mikroelementus iš suvalgytų patiekalų.
Išlaikykite valandos pertrauką. Tai auksinė taisyklė sergantiems mažakraujyste ar turintiems jautrų skrandį. Arbatą geriausia gerti praėjus bent 60 minučių po valgio arba likus tiek pat laiko iki jo. Taip taninai nespės „surišti“ geležies ir kitų mineralų, todėl pietūs bus pasisavinti visavertiškai.
Rinkitės laiką tarp valgymų. Idealiausias metas mėgautis puodeliu yra tarp pusryčių ir pietų arba pavakariais. Tuo metu skrandis jau būna šiek tiek aprimęs po maisto virškinimo, o arbatos tonizuojančios savybės suteikia energijos, kurios dažnai pritrūksta dienos viduryje.
Venkite papildomų priedų. Jei turite inkstų problemų ar virškinimo sutrikimų, pirmenybę teikite šviežiai užplikytai arbatai be cukraus, pieno ar citrinos griežinėlių. Grynas gėrimas be priedų geriausiai atskleidžia savo antioksidacines savybes ir neapkrauna organizmo nereikalingais cheminiais junginiais.
Auksinė taisyklė – gerti atskirai
Norint gauti maksimalią naudą ir nepakenkti sau, arbatą geriausia vertinti kaip atskirą ritualą, o ne maisto priedą.
Idealiausias laikas puodeliui yra tarp pagrindinių valgymų – praėjus valandai po pusryčių ar pietų. Tokiu būdu organizmas spės pasisavinti maistines medžiagas iš maisto, o vėliau – antioksidantus iš arbatos. Geriausias pasirinkimas – šviežiai plikyta arbata be cukraus, pieno ar kitų priedų.