Visuomenėje gajus įsitikinimas, kad ilgas gyvenimas yra sunkaus darbo rezultatas. Mes skaičiuojame kalorijas, liejame prakaitą sporto salėse ir geriame žaliuosius kokteilius, tikėdamiesi sulaukti šimto metų.
Sveikas gyvenimo būdas tikrai padeda jaustis geriau, tačiau naujausi mokslo duomenys verčia pergalvoti viską, ką žinojome apie senatvę.
Pasirodo, mūsų pastangos sudaro tik dalį sėkmės. Esminis kortų dalintojas šiame žaidime yra visai ne mūsų valia, o biologinė loterija, įvykusi dar prieš mums gimstant.
Ankstesni skaičiavimai buvo klaidingi
Ilgą laiką mokslo pasaulyje vyravo konservatyvi nuomonė. Manyta, kad genetika lemia tik apie 10–25 procentus gyvenimo trukmės.
Likusi liūto dalis buvo priskiriama aplinkai, įpročiams, medicinos lygiui ir paprasčiausiai sėkmei. Tačiau naujas žurnale Science publikuotas tyrimas parodė, kad šie skaičiavimai buvo gerokai per menki ir netikslūs.
Kodėl mokslininkai klydo? Problema slypėjo statistikoje. Praeityje žmonės dažnai mirdavo ne nuo natūralaus senėjimo procesų. Jų gyvybes nutraukdavo išoriniai veiksniai: infekcijos, karai, badas ar nelaimingi atsitikimai.
Kai žmogus žūsta jaunas dėl infekcijos, tai nieko nesako apie jo biologinį potencialą gyventi ilgai. Tokios mirtys „užmaskuodavo“ tikrąją genų įtaką, todėl atrodė, kad paveldimumas vaidina tik antraeilį vaidmenį.
Dvyniai atskleidė tikrąjį vaizdą
Norėdami sužinoti tiesą, Nyderlandų mokslininkų komanda ėmėsi naujos metodikos. Jie išanalizavo didžiulį dvynių duomenų rinkinį, griežtai eliminuodami mirtis nuo atsitiktinių išorinių priežasčių.
Tikslas buvo pamatyti grynąjį biologinį senėjimą. Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Pašalinus statistinį „triukšmą“, paaiškėjo, kad identiškų dvynių (kurie dalijasi 100 proc. DNR) gyvenimo trukmė yra stulbinančiai panaši.
Mokslininkai padarė išvadą, kad pagrindinis ilgaamžiškumo veiksnys yra genetika. Ji lemia net apie 55 procentus mūsų gyvenimo trukmės.
Tai reiškė, kad biologinis senėjimas yra užprogramuotas mūsų ląstelėse daug stipriau, nei visuomenė norėtų pripažinti.
Ką reiškia šie procentai?
Šis 55 procentų rodiklis yra labai reikšmingas. Jis prilygsta kitiems sudėtingiems žmogaus bruožams, kurių patys negalime pasirinkti.
Pavyzdžiui, žmogaus ūgis ar intelekto potencialas taip pat maždaug per pusę priklauso nuo to, kokį genetinį kraitį gavome iš tėvų. Tai paaiškina seną paradoksą. Kodėl kai kurie žmonės, visą gyvenimą rūkydami ir valgydami riebiai, vis tiek sulaukia gilios senatvės?
Atsakymas paprastas – jų genetinė apsauga tiesiog yra stipresnė už žalojančius aplinkos veiksnius. Jų organizmas turi geresnius mechanizmus taisyti ląstelių pažeidimus.
Evoliucinė krizė ir genetinė atranka
Įdomu tai, kad mūsų genetika susiformavo per dramatiškus istorinius įvykius. Mokslininkai primena apie žmonijos protėvių patirtą gilią krizę prieš maždaug 900 000 metų.
Tuomet dėl staigių klimato pokyčių ir maisto trūkumo žmonių populiacija drastiškai sumažėjo. Manoma, kad išgyveno vos 1000–1300 individų.
Ši maža grupelė sugebėjo išlikti ekstremaliomis sąlygomis daugiau nei 100 000 metų. Tai sukūrė savotišką „genetinį kakliuką“.
Tikėtina, kad būtent tada įvyko „genetinis perkrovimas“. Išliko tik tie, kurių genai buvo atspariausi ir gyvybingiausi. Ši senovinė atranka vis dar veikia mus šiandien, lemdama, kiek ilgai mūsų organizmas gali priešintis laikui.
Ar verta stengtis?
Tokios išvados turi dvi puses. Iš vienos pusės, tai gali skambėti pesimistiškai – mes negalime pakeisti savo DNR kodo.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad likę 45 procentai vis dar yra mūsų rankose. Tai didelė dalis.
Genai užduoda potencialą – tarsi kortas, kurias gaunate žaidimo pradžioje. Tačiau būtent gyvenimo būdas lemia, kaip jūs tomis kortomis sužaisite. Net ir geriausią genetiką galima sugadinti žalingais įpročiais, lygiai kaip ir vidutinę genetiką galima maksimaliai išnaudoti protingais sprendimais.