Valgai pusryčius, po kelių valandų pietus, vėliau dar užkandį, bet jausmas tas pats. Skrandis lyg ir pilnas, o galvoje vis tiek sukasi mintys apie maistą. Tai vargina, erzina ir ilgainiui pradeda kelti klausimą, ar su organizmu viskas gerai.
Nuolatinis alkio jausmas dažnai nėra susijęs su maisto kiekiu. Gydytojai aiškina, kad čia svarbu ne tik, kiek valgoma, bet ir kas vyksta organizme tarp valgymų. Kartais problema slypi mitybos sudėtyje, kartais miego ar streso lygyje, o kartais tai jau signalas, kad verta pasitikrinti sveikatą.
Nuolatinis alkio jausmas gali būti rimtas signalas
Ilgą laiką trunkantis alkis apkrauna organizmą ne tik fiziškai, bet ir hormoniniu lygiu. Kai kūnas nuolat siunčia signalą valgyti, tai reiškia, kad sotumo mechanizmai neveikia taip, kaip turėtų. Dėl to dažniau kyla persivalgymas, svorio augimas ir cukraus kiekio kraujyje svyravimai.
Toks nuolatinis alkio jausmas neretai siejamas su insulino atsparumu ar gliukozės pusiausvyros sutrikimais. Žmogus gali jaustis alkanas net tada, kai organizmui energijos netrūksta. Ilgainiui tai didina antro tipo diabeto, širdies ligų ir metabolinių problemų riziką.
Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį, kad nuolatinis alkis veikia psichiką. Atsiranda dirglumas, sunkiau susikaupti, prastėja miegas. Jei problema ignoruojama, organizmas prisitaiko prie chaotiško valgymo ritmo, o tai dar labiau apsunkina savijautą ir bendrą sveikatos būklę.
Nuolatinį alkį dažnai sukelia rimtesni sutrikimai, nei atrodo
Kai alkis tampa pastovus, organizmas bando pasakyti, kad kažkas neveikia taip, kaip turėtų. Tai nebūna vien skrandžio reikalas. Dažniausiai problema slypi hormonų, cukraus ar nervų sistemos veikloje.
1. Baltymų trūkumas kasdienėje mityboje
Be baltymų sotumo signalas būna trumpas. Organizmas greitai grįžta į alkio būseną, net jei valgoma dažnai. Ilgainiui tai veda prie persivalgymo ir svorio augimo.
2. Per mažai riebalų maiste
Riebalai reikalingi hormonų gamybai. Kai jų trūksta, sotumo jausmas tampa nestabilus. Alkis gali grįžti jau po valandos ar dviejų.
3. Staigūs gliukozės šuoliai
Dažnas saldumynų ar baltų miltų vartojimas išbalansuoja cukraus kiekį kraujyje. Po staigaus pakilimo seka kritimas, kuris sukelia stiprų norą vėl valgyti.
4. Atsparumas insulinui
Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl žmogus jaučiasi alkanas beveik visą laiką. Organizmas nebesugeba tinkamai panaudoti energijos, todėl siunčia signalą valgyti dar.
5. Skydliaukės veiklos sutrikimai
Kai skydliaukė neveikia tinkamai, sulėtėja arba pagreitėja medžiagų apykaita. Alkis gali tapti nuolatinis, net jei svoris nekinta arba didėja labai greitai.
6. Lėtinis stresas
Ilgalaikis stresas palaiko aukštą kortizolio lygį. Tai skatina apetitą, ypač vakarais. Kuo ilgiau tai tęsiasi, tuo sunkiau atpažinti tikrą sotumą.
7. Miego trūkumas
Miegant per mažai, sutrinka hormonai, atsakingi už alkį ir sotumą. Kūnas pradeda reikalauti maisto kaip greitos energijos šaltinio.
8. Psichologiniai veiksniai
Emocinis valgymas dažnai painiojamas su fiziniu alkiu. Net ir pavalgius lieka jausmas, kad kažko trūksta, nors realus poreikis nėra maistui.
Gydytojai pabrėžia, kad nuolatinis alkio jausmas nėra norma. Kuo ilgiau jis ignoruojamas, tuo didesnė rizika susidurti su metaboliniais ir hormoniniais sutrikimais, kuriuos vėliau sunkiau suvaldyti.
Ką galima daryti jau dabar, nelaukiant blogėjimo
shutterstock.com
Pirmas žingsnis yra sustoti ir pasižiūrėti, kaip atrodo dienos valgymas iš tikrųjų. Jei didžioji dalis maisto sudaryta iš bandelių, saldumynų ar greitų užkandžių, sotumo jausmas natūraliai bus trumpas. Organizmui reikia ne dažnio, o kokybės.
Vertėtų į kiekvieną valgymą įtraukti baltymų. Kiaušiniai, žuvis, mėsa, varškė ar ankštiniai padeda išlaikyti sotumą ilgiau ir sumažina staigius alkio šuolius. Tai nereiškia didelių porcijų, svarbiau, kad baltymai būtų nuolat.
Riebalai taip pat neturėtų būti priešas. Alyvuogių aliejus, sviestas ar avokadas padeda stabilizuoti hormonų veiklą ir sulėtina virškinimą. Be jų alkis dažnai grįžta per greitai, net po sočių patiekalų.
Svarbus ir miegas. Kai organizmas nuolat pavargęs, jis kompensuoja energijos trūkumą per maistą. Net ir nedidelis miego pagerinimas dažnai sumažina norą nuolat užkandžiauti.
Jeigu alkis nepraeina nepaisant pakeitimų, verta pagalvoti apie tyrimus. Gliukozės, insulino ar skydliaukės rodikliai gali paaiškinti tai, ko nematyti iš pirmo žvilgsnio. Tokiais atvejais sprendimai tampa aiškesni ir tikslesni.
Kai alkis nepraeina, kūnas bando pasakyti daugiau
Ilgai trunkantis alkio pojūtis nėra dalykas, prie kurio reikėtų priprasti ar jį ignoruoti. Organizmas taip nesiunčia signalų be priežasties, todėl svarbu į juos atkreipti dėmesį anksčiau, o ne tada, kai atsiranda rimtesni sutrikimai.
Kai mityba tampa sotesnė, miegas stabilesnis, o dienos ritmas aiškesnis, alkio jausmas dažnai pradeda silpnėti. Jei pokyčių nėra, tyrimai ir pokalbis su specialistu padeda suprasti, kas vyksta organizme iš tikrųjų.
Savęs ribojimas ar nuolatinės dietos problemos neišsprendžia. Nuolatinis alkio jausmas turi konkrečias priežastis, o jas radus sprendimai tampa aiškesni ir labiau valdomi.