Daugeliui mūsų šis patiekalas kelia stiprią nostalgiją. Vieniems tai primena jaukius pusryčius pas močiutę, kitiems – priverstinį valgymą darželyje, bandant išvengti gumuliukų. Tačiau nepaisant prisiminimų, manai ilgą laiką buvo laikomi sočiu ir naudingu maistu augančiam organizmui.
Šiandien mitybos specialistų požiūris pasikeitė kardinaliai. Nors tai pigus ir greitai paruošiamas produktas, vis dažniau kalbama apie tai, kad būtent ši košė yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl nepastebimai auga papildomi kilogramai.
Pasirodo, tai, ką laikėme sveiku pusryčių pasirinkimu, savo sudėtimi dažnai primena paprasčiausią baltą duoną ar desertą. Norint suprasti kodėl, reikia pažvelgti, iš ko iš tiesų gaminamos šios kruopos.
Tai nėra atskiras augalas
Dažnas klysta galvodamas, kad manai yra kažkokia ypatinga grūdinė kultūra. Iš tiesų manų kruopų košė atsiranda iš tų pačių kviečių, iš kurių kepamos bandelės. Tačiau gamybos procesas yra negailestingas naudingosioms medžiagoms.
Viskas vyksta keliais etapais:
- Valymas: Grūdai atskiriami nuo šiaudų ir žemių.
- Lukštenimas: Specialios mašinos negailestingai pašalina viršutinį grūdo lukštą. Būtent jame slypi visos skaidulos ir vitaminai.
- Malimas ir sijojimas: Kviečiai sumalami, o manai atskiriami nuo miltų.
- Riebalų šalinimas: Proceso metu pašalinama didžioji dalis natūralių riebalų ir likusių skaidulų.
Rezultatas – produktas, kuriame beveik nelieka ląstelienos, tik grynas krakmolas ir angliavandeniai.
Kodėl svarstyklės rodo daugiau?
Pagrindinė problema, su kuria susiduria manų mėgėjai, yra didžiulė energetinė vertė. 100 gramų produkto turi apie 330–350 kcal. Tačiau tai tik sausi skaičiai. Realybė lėkštėje atrodo dar prasčiau.
Kadangi manų kruopų košė verdama su pienu, gardinama sviestu ir dažniausiai gausiai saldinama cukrumi ar uogiene, vienos porcijos kaloringumas šauna į viršų. Be to, jose esantis krakmolas veikia žaibiškai.
Tai yra „greitieji“ angliavandeniai. Organizmas juos suvirškina akimirksniu, cukraus kiekis kraujyje staigiai pakyla ir taip pat staigiai krenta. Rezultatas? Jau po valandos jūs vėl jaučiatės alkanas, nors gavote didelę kalorijų dozę. Būtent šis procesas skatina riebalų kaupimąsi ant liemens.
Kada ji gali tapti vaistu?
Nereikėtų manų visiškai demonizuoti – jie turi savo vietą mityboje, tačiau ji yra labai specifinė. Kadangi kruopos yra visiškai išvalytos nuo ląstelienos, jos yra idealus maistas tiems, kurių virškinimo sistema streikuoja.
Skysta, vandenyje ar liesame piene virta košė:
- Nesukelia pilvo pūtimo
- Nedirgina skrandžio sienelių
- Greitai numalšina alkį be sunkumo jausmo
Gydytojai ją rekomenduoja žmonėms po operacijų, sergantiems gastritu ar turintiems didelių virškinimo sutrikimų, kai skrandis tiesiog nepajėgia apdoroti grubaus maisto.
Pavojus vaikams ir glitimo spąstai
Seniau buvo įprasta manais maitinti kūdikius, tačiau šiuolaikinė medicina griežtai nerekomenduoja to daryti. Priežastis paprasta – fitinas ir glitimas.
Kruopose esantis fitinas gali trukdyti kalcio pasisavinimui, kas yra kritiškai svarbu augantiems kaulams. Be to, kviečių glitimas yra stiprus alergenas. Dažnas šios košės vartojimas vaikystėje gali išprovokuoti alergines reakcijas ar net celiakiją (glitimo netoleravimą) genetinį polinkį turintiems vaikams.
Kaip teisingai laikyti?
Jei visgi nuspręsite turėti šių kruopų savo spintelėje, atminkite vieną svarbią taisyklę – manai veikia kaip kempinė. Jie yra itin higroskopiški, tai reiškia, kad jie akimirksniu sugeria drėgmę iš aplinkos.
Gavusios drėgmės, kruopos išbrinksta, praranda savo skonį ir jose gali įsiveisti pelėsis ar maistiniai kenkėjai. Todėl jas būtina laikyti:
- Sandariai uždarytame stikliniame inde
- Tamsioje ir sausoje vietoje
- Toli nuo stiprų kvapą turinčių produktų (prieskonių), nes manai greitai sugeria ir kvapus
Apibendrinant – manų kruopų košė nėra kasdienis pusryčių patiekalas tiems, kurie rūpinasi savo figūra. Tai greičiau desertas arba vaistas specifinėms ligoms gydyti, kurį reikėtų vartoti saikingai ir atsakingai.