Makaronai nesulimpa tada, kai verdant padaromas vienas labai paprastas, bet dažnai pamirštamas veiksmas. Daug kas kaltina pačius makaronus ar jų kainą, nors problema dažniausiai slypi ne produkte, o gaminimo eigoje.
Net ir paprasti, nebrangūs makaronai gali išlikti atskiri, elastingi ir geri net atvėsę. Tam nereikia nei aliejaus vandenyje, nei plovimo po kranu – užtenka žinoti, ką padaryti tinkamu momentu.
Vienas paprastas veiksmas verdant makaronus
Viskas vyksta labai konkrečiu momentu. Vanduo jau verda, druska suberta, makaronai paruošti dėti. Tada į puodą užtenka įpilti vieną valgomąjį šaukštą paprasto acto.
Rūgštis neleidžia krakmolui ant makaronų paviršiaus tapti lipniam, todėl jie nesikabina vieni prie kitų. Skonis nuo to nepasikeičia, kvapo nelieka, o makaronai išlieka atskiri ir gražūs net tada, kai jau spėjo atvėsti.
Puode esantis actas taip pat padeda makaronams virti tolygiau. Jie mažiau putoja, vanduo ne taip intensyviai veržiasi per kraštus, o patys makaronai išlaiko formą.
Net ir paprastos, nebrangios rūšys po virimo atrodo tvarkingai, nesusitraukusios ir nepervirusios.
Smulkios klaidos, dėl kurių makaronai vis tiek sulimpa
Net ir žinant šį veiksmą, rezultatas gali nuvilti, jei pakeliui daromos kelios dažnos klaidos. Dažniausiai jos atrodo nereikšmingos, bet būtent jos ir sugadina galutinį vaizdą.
Pirmiausia problema kyla tada, kai makaronams parenkamas per mažas puodas. Kai vandens per mažai, krakmolas tampa per koncentruotas ir net actas nebespėja atlikti savo darbo. Makaronai ima liestis tarpusavyje dar verdant.
Kita dažna bėda – maišymas tik pradžioje ir visiškas pamiršimas vėliau. Makaronus reikia lengvai pamaišyti ne tik įdėjus, bet ir po minutės ar dviejų, kad jie neapsiveltų vienas apie kitą, kol dar minkšti.
Taip pat svarbu nepervirti. Net viena papildoma minutė gali paversti paviršių per minkštu ir lipniu. Todėl geriau išjungti anksčiau ir leisti makaronams „prieiti“ savo karštyje.
Paskutinis veiksmas, kuris išlaiko formą ir po virimo
Kai vanduo nupilamas, makaronai dar labai jautrūs. Šioje vietoje daugelis sugadina visą darbą palikdami juos ramiai stovėti kiaurasamtyje. Drėgmės likučiai ir karštis daro savo – paviršius ima „traukti“ kitą makaroną prie savęs.
Iš karto po nupylimo verta grąžinti makaronus į puodą, įdėti nedidelį gabalėlį sviesto ir vieną kartą gerai pakratyti, kad jis pasiskirstytų. Ne maišyti šaukštu, ne spausti, o būtent pakratyti. Taip paviršius pasidengia labai plonu sluoksniu, kuris neleidžia jiems sulipti, bet nepaverčia riebiu patiekalu.
Po šio veiksmo makaronai lieka purūs, atskiri ir tvarkingi. Net jei jie pastovi ant stalo ar laukia padažo, jie nebesulimpa į vieną gumulą ir išlieka tokie pat gražūs, kaip ką tik nupilti.
Labai svarbu ir tikslus virimo laikas
Net ir padarius visus teisingus veiksmus, per ilgas virimas gali sugadinti rezultatą. Makaronai pradeda minkštėti nuo paviršiaus, krakmolas išsiskiria greičiau, o struktūra tampa trapi. Būtent todėl laikas čia svarbesnis nei bet kuris priedas.
Kiekviena minutė po optimalaus taško keičia tekstūrą. Makaronai, kurie puode atrodo dar nesulipę, nupylus gali akimirksniu sulipti ir prarasti formą.
Kaip orientuotis į tinkamą laiką:
- Visada vadovautis pakuotėje nurodytu virimo laiku.
- Išjungti kaitrą 1–2 minutėmis anksčiau nei nurodyta.
- Paragauti makaroną dar puode, ne kiaurasamtyje.
- Ieškoti lengvo pasipriešinimo kandant, ne minkštumo.
- Atminti, kad makaronai dar „bręsta“ savo karštyje.
Kai vanduo nupilamas šiek tiek anksčiau, makaronai spėja pasiekti idealią būseną jau be vandens. Taip paviršius nepermiršta, o struktūra išlieka stabili.
Pabaigai
Kai verdant laikomasi kelių aiškių taisyklių, makaronai nesulimpa net ir atvėsę. Čia nereikia nei sudėtingų triukų, nei brangių produktų – viską lemia tinkamas momentas, trumpesnis virimo laikas ir keli sąmoningi veiksmai.
Kai vanduo stipriai verda, actas įpilamas laiku, o makaronai neperverdami, jie išlaiko formą, elastingumą ir gerą tekstūrą. Tokiu būdu net paprasčiausi makaronai atrodo tvarkingai, nesubyra ir lieka tokie pat geri tiek iškart po virimo, tiek vėliau lėkštėje.