Linų sėmenys gali padėti žarnynui, tačiau poveikis labai priklauso nuo paruošimo būdo. Būtent čia ir kyla daugiausia klausimų – ar sėmenis reikia virti, ar pakanka užpilti vandeniu iš vakaro, o gal geriausia juos sumalti ir užplikyti. Skirtingi patarimai dažnai glumina, ypač tada, kai žarnynas jau sudirgęs.
Linų sėmenų paruošimas žarnynui svarbus ne dėl skonio, o dėl gleivių, kurios susidaro tinkamai apdorojant sėklas. Tos gleivės veikia kaip natūrali apsauginė plėvelė, galinti padėti nuraminti jautrią gleivinę. Tačiau ne kiekvienas būdas leidžia joms susidaryti taip, kaip tikimasi.
Skirtingi linų sėmenų paruošimo būdai ir kuo jie skiriasi
Linų sėmenų paruošimas žarnynui neturi vieno universalaus varianto, kuris tiktų visiems. Skirtumai tarp virimo, mirkymo ar malimo lemia ne tik konsistenciją, bet ir tai, kaip žarnynas reaguoja, ypač kai jis sudirgęs ar jautrus.
Virti linų sėmenys – kai reikia stipresnio gleivinio poveikio
Verdant linų sėmenis susidaro tirštas, į kisielių panašus skystis. Būtent šis variantas dažniausiai minimas tada, kai siekiama nuraminti sudirgusį skrandį ar žarnyną. Verdant išsiskiria daug gleivių, kurios apgaubia gleivinę ir gali sumažinti dirginimą.
Toks paruošimas dažniau pasirenkamas esant rėmeniui, gastritui ar po žarnyno sudirgimo. Konsistencija būna tiršta, todėl gėrimas vartojamas lėtai, mažais kiekiais.
Užpilti iš vakaro – švelnesnis ir kasdieniškesnis būdas
Užpylus linų sėmenis vandeniu iš vakaro, per naktį taip pat susidaro gleivės, tik jos būna lengvesnės struktūros. Ryte gautas skystis ne toks tirštas kaip virtas, tačiau pakankamai švelnus kasdieniam vartojimui.
Toks linų sėmenų paruošimas žarnynui dažnai pasirenkamas profilaktiškai arba tada, kai nėra stipraus dirginimo. Metodas patogus, nereikalaujantis papildomo virimo, todėl lengvai įtraukiamas į rytinę rutiną.
Sumalti ir užplikyti – daugiau skaidulų, bet ne visiems tinka
Sumalti linų sėmenys, užplikyti karštu vandeniu, suteikia ne tik gleivių, bet ir didesnį skaidulų kiekį. Kai kuriems žmonėms tai padeda reguliuoti tuštinimąsi, tačiau sudirgusiam žarnynui toks variantas gali būti per aktyvus.
Malti sėmenys veikia intensyviau, todėl jautresniems žmonėms gali sukelti pūtimą ar diskomfortą. Dėl šios priežasties šis būdas dažniau rekomenduojamas tada, kai žarnynas nėra ūmiai sudirgęs.
Kaip pasirinkti tinkamiausią paruošimo būdą pagal savijautą
Nuotrauka: shutterstock.com
Linų sėmenų paruošimas žarnynui turėtų būti pritaikomas ne pagal tai, kas „teisingiausia“, o pagal tai, kaip jaučiasi pats organizmas. Tas pats produktas gali veikti skirtingai, priklausomai nuo žarnyno būklės ir jautrumo.
Kai žarnynas sudirgęs arba jaučiamas deginimas
Esant sudirgimui, rėmeniui ar diskomfortui, dažniausiai pasirenkami virti linų sėmenys. Tirštos gleivės veikia kaip apsauginis sluoksnis, todėl poveikis juntamas švelniau. Toks variantas labiau tinka trumpalaikiam vartojimui, kai žarnynui reikia ramybės.
Kasdieniam palaikymui be ryškaus diskomforto
Jeigu tikslas – palaikyti žarnyno veiklą ir savijautą, dažnai pakanka sėmenų, užpiltų vandeniu iš vakaro. Gleivės susidaro natūraliai, be intensyvaus poveikio, todėl organizmas paprastai priima tokį gėrimą lengviau.
Kai reikia daugiau skaidulų, bet nėra dirginimo
Malti ir užplikyti linų sėmenys labiau tinka tada, kai žarnynas nėra jautrus, bet reikia papildomų skaidulų. Tokiu atveju svarbu stebėti reakciją ir pradėti nuo mažesnio kiekio, kad poveikis nebūtų per stiprus.
Kai svarbus ne receptas, o pojūtis
Linų sėmenys gali padėti žarnynui tik tada, kai paruošimas atitinka esamą savijautą. Vieniems labiau tinka tirštas kisielius, kitiems – lengvas naktinis užpilas, o kai kam – malti sėmenys kaip skaidulų šaltinis. Skirtumas slypi ne sėklose, o organizmo poreikiuose.
Įsiklausymas į kūno reakcijas leidžia išvengti nusivylimo ir pasirinkti būdą, kuris veikia švelniai. Linų sėmenų paruošimas žarnynui tampa naudingas, kai jis tampa ne taisykle, o prisitaikymu prie organizmo poreikių.