Egzistuoja stereotipas, kad moterys yra tvarkingesnės, kvepia gėlėmis ir visada palieka po savęs švarą. Tačiau bet kuri valytoja, dirbanti prekybos centre ar biure, jums pasakys visai ką kita. Realybė tokia, kad moterų viešieji tualetai dažnai atrodo kur kas baisiau nei vyrų.
Apšlakstyti dangčiai, popieriaus kalnai ant grindų ir nemalonus kvapas. Kodėl taip nutinka? Atsakymas slypi ne higienos trūkume, o paradoksalioje baimėje. Tai užburtas ratas: moterys bijo nešvaros, todėl pačios ją sukuria.
Dauguma moterų vengia tiesioginio kontakto su klozeto sėdyne. Jos renkasi vadinamąją „slidininko pozą“ – t. y. atlieka gamtinius reikalus pusiau pritūpusios, kabančios ore virš unitazo. Ir būtent čia prasideda problemos.
Baimė atsisėsti sukuria grandininę reakciją
Didžioji dalis moterų viešuosiuose tualetuose vengia bet kokio kontakto su klozeto sėdyne. Bijodamos bakterijų, infekcijų ar tiesiog jausdamos pasišlykštėjimą, jos renkasi atlikti gamtinius reikalus pusiau pritūpusios, kabančios ore virš unitazo. Nors teoriškai tai atrodo kaip saugus sprendimas, praktiškai tai yra pagrindinė netvarkos priežastis.
Anatomiškai tokioje įsitempusioje pozicijoje suvaldyti procesą yra sunku. Rezultatas – apšlakstyti klozeto kraštai, sėdynė ir kartais net grindys. Bėda ta, kad „pakibusios“ lankytojos dažnai net nepastebi padarytos žalos arba tiesiog nenori jos tvarkyti.
Čia ir užsidaro užburtas ratas: atėjusi kita moteris pamato apdergtą sėdynę ir, natūralu, neturi jokio noro sėstis ar valyti svetimą netvarką. Ji priversta tūpti dar aukščiau arba laviruoti dar sudėtingiau, taip palikdama dar didesnį chaosą sekančiai lankytojai. Taip viešieji tualetai vos per pusvalandį po valymo gali tapti visiškai nebetinkami naudoti.
Ar tikrai pavojinga atsisėsti?
Diskusijose moterys dažnai mini baimę užsikrėsti lytiniu keliu plintančiomis ligomis ar ŽPV (žmogaus papilomos virusu). Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl vengiama sėstis.
Tačiau medikai dažnai ramina – nepažeista šlaunų oda yra puikus barjeras, o dauguma virusų ir bakterijų ant šaltų, kietų paviršių ilgai neišgyvena.
Ironiška, bet bandydamos išvengti kontakto su sėdyne, moterys dažnai sukuria kur kas nehigieniškesnę aplinką. Didžiausias pavojus slypi ne ant sėdynės, o ant durų rankenų, vandens nuleidimo mygtukų ir čiaupų, kuriuos liečiame rankomis, o vėliau tomis pačiomis rankomis liečiame veidą.
Sprendimai yra, bet trūksta sąmoningumo
Žinoma, niekas nenori sėstis ant nešvarios sėdynės. Tačiau šiuolaikiniuose tualetuose vis dažniau atsiranda dezinfekcinio skysčio dozatoriai, skirti būtent sėdynėms nuvalyti. Tai leidžia ramiai atsisėsti ir išvengti akrobatinio tualeto naudojimo.
Kitas sprendimas, kurį renkasi vis daugiau moterų – vienkartiniai, popieriniai klozeto uždangalai, kuriuos galima nešiotis rankinėje.
Tačiau pats svarbiausias elementas yra elementari pagarba kitam žmogui. Valytojų darbas yra sunkus, o kolegių ar kitų lankytojų poreikiai – tokie patys kaip jūsų. Taisyklė labai paprasta: jei jau nusprendėte nesėsti ir netyčia palikote pėdsakų, tiesiog paimkite tualetinio popieriaus ir nuvalykite. Tai užtrunka vos kelias sekundes, bet nutraukia tą „nešvaros grandinę“ ir leidžia visiems jaustis oriau.
Kol nepradėsime elgtis taip, kaip norėtume, kad elgtųsi su mumis, moterų tualetai ir toliau išliks ta vieta, į kurią baisu užeiti.