Kartais tai pastebima tik laikant puodelį ar bandant pasirašyti – rankos lengvai dreba, nors, atrodytų, jokios priežasties nėra. Jokios ligos, nevartojamas alkoholis, gyvenimas pakankamai ramus – bet pojūtis išlieka.
Kodėl dreba rankos, kai net gydytojai neranda aiškių sutrikimų? Atsakymas dažnai slypi ne ligose, o kasdienėse smulkmenose, kurias lengva pamiršti arba tiesiog nuvertinti.
Dažniausios priežastys, kodėl dreba rankos be ligos
Kai drebėjimas nėra susijęs su liga, dažniausiai priežastys slypi kasdieniuose įpročiuose, mityboje ar net organizmo nuovargyje. Neretai tai fizinis atsakas į signalus, kurių žmogus sąmoningai net nepastebi.
1. Per mažai miego
Po blogo ar per trumpo miego kūnas tampa jautresnis, ypač nervų sistema. Smulkūs drebėjimai gali pasireikšti rytais ar atliekant tikslius judesius.
2. Nerimas ar vidinis susikaupimas
Net be akivaizdaus streso, nuolatinis įsitempimas arba psichologinė įtampa paveikia kūno kontrolę. Drebėjimas dažnai pasireiškia būtent tada, kai žmogus išoriškai atrodo visiškai ramus.
3. Kofeinas ar stimuliuojantys gėrimai
Per daug kavos, stipri juodoji arbata ar energiniai gėrimai greit paveikia jautresnį organizmą. Drebėjimas dažniau juntamas, jei geriama nevalgius.
4. Mažakraujystė arba mažas geležies kiekis kraujyje
Kai organizmui trūksta geležies, mažėja deguonies pasisavinimas. To pasekmė – silpnumas, raumenų spazmai ar rankų drebėjimas net ilsintis.
5. Gliukozės svyravimai
Per didelės pertraukos tarp valgymų arba per saldūs užkandžiai išbalansuoja cukraus kiekį kraujyje. Drebėjimas dažnai jaučiamas, kai cukraus lygis krenta.
6. Fizinė įtampa ar raumenų nuovargis
Ilgas darbas prie kompiuterio, sunkių daiktų nešiojimas ar pasikartojantys judesiai apkrauna raumenis. Jei kūnas nepailsi, rankų drebėjimas gali atsirasti net po nedidelio krūvio.
Kada drebėjimas gali būti ženklas apie rimtesnius sutrikimus
shutterstock.com
Ne visada drebančios rankos reiškia nuovargį ar per daug kavos. Yra situacijų, kai tai tampa pirmu signalu apie pokyčius organizme, kurie ilgainiui gali tapti rimta problema.
Jei drebėjimas nepraeina, stiprėja ar atsiranda be jokios aiškios priežasties – tai jau ne signalas, o įspėjimas.
Būna atvejų, kai žmonės metų metus nekreipia dėmesio į lengvą drebėjimą, manydami, kad tai „nuo streso“. O vėliau paaiškėja, kad tai buvo ankstyva neurologinės ligos pradžia.
Į šiuos požymius verta atkreipti dėmesį:
- Drebėjimas stiprėja su laiku
- Dreba ne tik rankos, bet ir kitos kūno dalys
- Sunku išlaikyti daiktus ar atlikti smulkius veiksmus
- Drebėjimas jaučiamas net ramybės būsenoje
- Pasireiškia raumenų silpnumas
- Atsiranda pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai
- Juntami nutirpimai ar dilgčiojimai
- Simptomai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites
Mityba, vitaminai ir įpročiai daro didelę įtaką rankų stabilumui
Kai organizmas gauna nepakankamai tam tikrų medžiagų, nervų sistema reaguoja labai greitai. Magnio, B grupės vitaminų, ypač B12, trūkumas gali sukelti tiek bendrą nervingumą, tiek fizinį drebulį. Šiuos mikroelementus organizmas naudoja tam, kad palaikytų raumenų kontrolę ir normalų nervų veikimą.
Taip pat svarbu, kiek ir kaip dažnai vartojamas cukrus. Staigūs gliukozės šuoliai dažnai sukelia drebėjimą, o po jų – energijos kritimą. Reguliari, subalansuota mityba padeda išlaikyti nervų pusiausvyrą, ypač jei prie to prisideda ir pakankamas skysčių kiekis.
Žmonės dažnai ieško atsakymo, kodėl dreba rankos, žvelgdami tik į medicininius tyrimus, bet pamiršta, kad problema gali būti susijusi su mityba, miego režimu ar net vandens trūkumu. Organizmas viską fiksuoja – net ir tai, kad per ilgai buvote be valgymo ar miego.
Įprotis ignoruoti lengvus simptomus yra labai dažnas. Tačiau kuo anksčiau pastebimi smulkūs pokyčiai, tuo lengviau juos ištaisyti be didelių priemonių. Todėl svarbu stebėti ne tik tai, kada dreba rankos, bet ir tai, kas vyksta aplink – emocijose, mityboje, nuovargyje.
Rankų drebėjimas – ne visada liga, bet visada ženklas
Jeigu drebulys nesikartoja dažnai ir turi aiškią priežastį – tai gali būti laikinas organizmo atsakas. Tačiau kai simptomas tampa pastebimas kasdienėje veikloje, tai jau signalas sustoti ir įvertinti, kas vyksta – tiek iš vidaus, tiek iš išorės.
Kodėl dreba rankos, kai neatrodo, kad kažkas blogai? Atsakymas slypi detalėse: per mažai poilsio, netinkama mityba, vitaminų trūkumas, per didelis krūvis, emocinis spaudimas. Pastebėjus šiuos veiksnius, galima ne tik suprasti priežastį, bet ir žymiai pagerinti savijautą.