Klausos atkūrimas namuose skamba viliojančiai, ypač tada, kai pastebima, jog garsai tampa tylesni, o aplinkos triukšmas ima varginti.
Daugelis tokius pokyčius linkę nurašyti amžiui ar nuovargiui, tačiau mokslininkai vis dažniau kalba apie tai, kad klausos silpnėjimas nebūtinai prasideda staiga ir ne visada reikalauja radikalių sprendimų.
Pastaraisiais metais dėmesio sulaukė natūralios medžiagos, kurios veikia organizmo apsauginius mechanizmus. Viena iš jų – augalinės kilmės junginiai, siejami su uždegiminių procesų slopinimu ir nervinių ląstelių apsauga.
Tokie atradimai paskatino kalbas apie paprastus, kasdienius pasirinkimus, kurie gali turėti įtakos klausos būklei, ypač tada, kai ausys dažnai patiria triukšmo krūvį.
Kai klausa silpnėja dėl uždegimo, o ne dėl amžiaus
Klausos atkūrimas namuose dažniausiai siejamas ne su pažeistų struktūrų „taisymu“, o su organizmo gebėjimu sumažinti vidinius dirgiklius.
Viena dažniausių priežasčių, kodėl klausa pradeda silpti, yra lėtiniai uždegiminiai procesai, paveikiantys vidinę ausį ir klausos nervus.
Ausys ypač jautriai reaguoja į ilgalaikį triukšmą, stresą, kraujotakos sutrikimus ir bendrą organizmo apkrovą.
Uždegimas ir nervinių ląstelių jautrumas
Vidinėje ausyje esančios jautrios ląstelės neturi didelių regeneracijos galimybių. Kai aplinka tampa nepalanki, pavyzdžiui, dėl oksidacinio streso ar prastesnės kraujotakos, jų veikla silpnėja.
Dėl tokios priežasties vis daugiau dėmesio skiriama medžiagoms, kurios padeda organizmui apsisaugoti nuo ląstelių pažeidimų.
Kodėl kalbama apie augalinius junginius
Tam tikri augalinės kilmės junginiai siejami su priešuždegiminiu ir apsauginiu poveikiu nervų sistemai.
Tokios medžiagos nėra vaistai, tačiau jos gali prisidėti prie bendros organizmo pusiausvyros palaikymo. Moksliniuose tyrimuose dažniau akcentuojamas ilgalaikis jų poveikis.
Būtent todėl klausos pokyčiai dažnai vertinami kaip bendros organizmo būklės atspindys, o ne izoliuota ausų problema.
Nuotrauka: shutterstock.com
Medžiaga, kuri siejama su klausos apsauga
Klausos atkūrimas namuose dažniausiai minimas kalbant apie organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo žalingų veiksnių, o ne apie staigius pokyčius per trumpą laiką.
Tyrimuose dažniau akcentuojama viena konkreti augalinės kilmės medžiaga – resveratrolis, natūraliai randamas vynuogėse ir jų produktuose.
Kas yra resveratrolis
Resveratrolis – augalų gaminamas junginys, padedantis jiems apsisaugoti nuo aplinkos streso.
Žmogaus organizme ši medžiaga siejama su priešuždegiminiu ir antioksidaciniu poveikiu, todėl ji dažnai minima kalbant apie ląstelių apsaugą nuo pažeidimų.
Ryšys su klausos nervais
Moksliniuose stebėjimuose pastebima, kad resveratrolis gali prisidėti prie nervinių ląstelių apsaugos.
Kadangi klausa glaudžiai susijusi su nervinių impulsų perdavimu, tokia apsauga vertinama kaip viena iš galimų priežasčių, kodėl ši medžiaga siejama su klausos silpnėjimo rizikos mažinimu.
Kodėl pabrėžiamas saikingumas
Kalbant apie natūralius šaltinius, visada akcentuojamas nedidelis kiekis. Resveratrolis nėra laikomas gydymo priemone, o veikiau papildomu veiksniu, kuris gali palaikyti organizmo atsparumą, ypač tais atvejais, kai ausys dažnai patiria triukšmą ar įtampą.
Tokiu požiūriu dėmesys krypsta ne į vieną produktą, o į bendrą gyvenimo būdo kontekstą, kuriame natūralios medžiagos veikia kartu su poilsiu ir apkrovų mažinimu.
Ausų sveikata priklauso nuo jūsų
Klausos atkūrimas namuose dažnai prasideda nuo to, kaip organizmas apskritai susidoroja su kasdienėmis apkrovomis.
Tyrimai apie resveratrolį atkreipė dėmesį į svarbią detalę – kai sumažėja uždegiminiai procesai ir oksidacinis stresas, jutiminės sistemos gali veikti sklandžiau, jautriau, be papildomo dirginimo.
Dėl tokios priežasties kai kurie žmonės pastebi teigiamus pokyčius per palyginti trumpą laiką, todėl, kad ausys ir nervų sistema pagaliau nebėra nuolat veikiamos vidinės įtampos. Garsai gali tapti aiškesni, mažiau varginantys, o pats klausymasis – natūralesnis.