Visur kalbama, kad reikia gerti daug vandens – bent tris litrus per dieną. Bet ar kas nors susimąsto, iš kur atsirado šis skaičius? Ar jis tikrai tinka kiekvienam, nepaisant amžiaus, svorio ar gyvenimo būdo?
Mokslininkai šį klausimą nagrinėja jau ne vienerius metus. Atsakymai gali nustebinti, ypač tuos, kurie sąžiningai skaičiuoja kiekvieną stiklinę ir jaučia kaltę, jei nepavyksta pasiekti normos. Tad kiek vandens iš tikrųjų reikia žmogui – ir ar 3 litrai nėra per daug?
Ką sako mokslas apie vandens poreikį žmogui
Kalbant apie tai, kiek vandens gerti per dieną, vieno teisingo atsakymo nėra. Moksliniai šaltiniai nurodo tik bendras gaires, bet jos labai priklauso nuo žmogaus amžiaus, svorio, lyties ir net klimato, kuriame gyvenama.
JAV Nacionalinė mokslų, inžinerijos ir medicinos akademija rekomenduoja apie 3,7 litro skysčių vyrams ir 2,7 litro moterims per dieną. Tačiau čia skaičiuojamas visas skysčių kiekis – ne tik vanduo, bet ir arbata, sriubos ar net vaisiuose esanti drėgmė.
Apie penktadalį skysčių žmogus gauna su maistu, todėl realiai išgerti 3 litrus gryno vandens dažniausiai nebūtina. Kai valgoma daugiau daržovių, vaisių ar sriubų, organizmas jau natūraliai gauna nemažą dalį reikalingos drėgmės.
Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad per didelis kiekis vandens gali būti ne mažiau kenksmingas nei per mažas. Kai vandens perteklius praskiedžia natrio kiekį kraujyje, gali sutrikti organizmo pusiausvyra – būklė, vadinama hiponatremija.
Todėl specialistai ragina vadovautis sveiku protu ir troškulio jausmu. Kūnas pats signalizuoja, kada jam reikia vandens, tereikia išmokti į tai įsiklausyti.
Kaip atpažinti, kad kūnui trūksta vandens – ir kada jo jau per daug
Kūnas iškart parodo, kai jam trūksta skysčių, bet daugelis šiuos ženklus ignoruoja. Troškulys – tik pradžia. Vėliau ima skaudėti galvą, atsiranda nuovargis, susilpnėja dėmesys, o oda praranda elastingumą.
Tokiais momentais verta susimąstyti, kiek vandens gerti per dieną iš tikrųjų pakanka tavo organizmui.
Tačiau ne mažiau pavojinga, kai vandens būna per daug. Geriant be saiko, ypač per trumpą laiką, gali sutrikti druskų balansas kraujyje. Tai ne mitas, o reali būklė, kuri kartais baigiasi net ligonine.
Į ką verta atkreipti dėmesį:
- Sausa burna, tamsus šlapimas, nuovargis – signalai, kad vandens trūksta.
- Dažnas galvos skausmas ar svaigimas – rodo, kad organizmui trūksta skysčių arba elektrolitų pusiausvyra sutrikusi.
- Labai blyškus šlapimas, pilvo pūtimas, silpnumas – požymiai, kad vandens gali būti per daug.
- Staigus svorio kritimas ar tinimas – kūnas nesusitvarko su skysčių kiekiu.
- Troškulio nebuvimas po didelio vandens kiekio – ženklas, kad geriamas kiekis jau perviršytas.
Tiek per mažai, tiek per daug vandens išbalansuoja kūną. Todėl vietoj aklo 3 litrų tikslo geriau stebėti save – kūno siunčiami signalai visada pasako daugiau nei skaičiai.
Nuo ko priklauso, kiek vandens reikia žmogui
Kiekvieno žmogaus kūnas vandens reikalauja skirtingai. Kiek vandens gerti per dieną priklauso ne tik nuo svorio ar amžiaus, bet ir nuo to, kaip gyveni, ką valgai ir kokiomis sąlygomis būni.
Kuo daugiau judėjimo, tuo daugiau prakaito ir tuo daugiau skysčių netenkama. Sportuojant ar dirbant karštyje, vandens reikia gerokai daugiau, nes kūnas jį praranda per odą ir kvėpavimą. Šaltu oru, priešingai, poreikis sumažėja – kūnas tiesiog neišgarina tiek daug drėgmės.
Didelę įtaką turi ir mityba. Žmonės, kurie valgo daug daržovių, vaisių ar sriubų, jau gauna nemažą dalį skysčių iš maisto. O jei racione vyrauja sūrūs ar perdirbti produktai, vandens poreikis išauga, nes organizmui reikia daugiau drėgmės druskų pertekliui pašalinti.
Svarbus ir sveikatos būklės veiksnys. Sergant inkstų ar širdies ligomis, vandens kiekį dažnai tenka riboti, o turint aukštą temperatūrą ar viduriuojant – priešingai, padidinti. Todėl aklai sekti svetimas rekomendacijas ne visada saugu.
Net tokie dalykai kaip amžius ar hormonai keičia, kiek vandens kūnas geba išlaikyti. Vyresni žmonės dažnai nejaučia troškulio taip stipriai kaip jauni, todėl rizikuoja išgerti per mažai.
Kaip suprasti, ar geri pakankamai vandens
Kūnas visada parodo, kai vandens trūksta – tik reikia mokėti tai pastebėti. Jei šlapimas tamsus, galva sunki, o oda praranda elastingumą, tai ženklas, kad reikėtų papildyti skysčių atsargas. Kita vertus, jei šlapimas labai blyškus ir dažnai tenka eiti į tualetą, vandens gali būti per daug.
Troškulys išlieka geriausias rodiklis. Jei jauti, kad nori atsigerti – vadinasi, kūnui to reikia. Nėra tikslios formulės, kuri tiktų visiems, bet yra gairės, padedančios suprasti bendrą orientyrą.
Orientacinis vandens kiekis per dieną pagal amžių ir lytį
Pastaba: kiekiai apima visus skysčius per dieną. Pritaikyk pagal savo fizinį aktyvumą, orą ir savijautą.
Šie skaičiai apima visus skysčius, ne tik gryną vandenį. Dalį jų kūnas gauna iš maisto, todėl gerti tiek, kiek nurodyta lentelėje, ne visada būtina.
Svarbiausia jausti balansą. Vieną dieną gali prireikti daugiau, kitą mažiau. Tavo kūnas – geriausias matuoklis, todėl pasitikėk tuo, kaip jautiesi.
Taip pat skaitykite: Stiklinė vandens prie lovos – įprotis, kurį gydytojai griežtai draudžia
Pabaigai
Kiek vandens iš tikrųjų reikia žmogui, nėra vieno atsakymo. Kiekvienas kūnas unikalus, todėl klausimas kiek vandens gerti per dieną priklauso nuo daugybės dalykų – nuo judėjimo, maisto, oro, net nuotaikos.
Vanduo būtinas viskam, ką daro mūsų kūnas, bet tai nereiškia, kad reikia save versti gerti daugiau, nei norisi. Troškulys visada pasako, kada laikas. Kartais pakanka stiklinės, o kartais – viso butelio, svarbu išgirsti save.
Per didelis kiekis taip pat nepadarys stebuklo. Svarbiausia – pusiausvyra. Kai geri tada, kai jauti poreikį, kūnas dirba natūraliai ir be streso. Toks įprotis saugo sveikatą geriau nei bet kuri griežta taisyklė.