Kasos riebalai ilgą laiką kaupiasi tyliai, be skausmo ir be aiškių ženklų. Dažnas apie tai sužino tik tada, kai pradeda strigti virškinimas, svoris ima augti be aiškios priežasties, o energijos kasdien vis mažiau.
Svarbu tai, kad tokia būklė neatsiranda per vieną dieną ir dažniausiai nėra sprendžiama vaistais. Kasos riebalai tiesiogiai susiję su tuo, kaip organizmas tvarkosi su maistu, cukrumi ir riebalais. Kai keičiasi vidiniai procesai, keičiasi ir pati kasa – lėtai, bet kryptingai.
Kasos riebalai kelia pavojų visam organizmui
Kasos riebalai nėra tik atsitiktinis radinys tyrimuose. Kai riebalai ima kauptis kasoje, ji palaipsniui praranda gebėjimą normaliai atlikti savo darbą. Procesas vyksta tyliai, bet pasekmės paliečia ne vieną organizmo sistemą.
Didžiausia grėsmė slypi tame, kad kasa tiesiogiai dalyvauja cukraus reguliavime ir virškinime. Kai riebalai spaudžia jos audinius, sutrinka fermentų gamyba, o gliukozės kontrolė tampa nestabili. Ilgainiui tai gali išprovokuoti rimtas problemas, kurios neapsiriboja vien diskomfortu po valgio.
Kasos riebalų keliami pavojai:
- padidėjusi 2 tipo diabeto rizika
- sutrikęs riebalų ir angliavandenių virškinimas
- dažnas sunkumo jausmas po valgio
- pilvo pūtimas ir nestabili žarnyno veikla
- padidėjęs insulino atsparumas
- kepenų apkrovos didėjimas
- lėtesnis medžiagų apykaitos darbas
- didesnė lėtinio uždegimo tikimybė
Priežastys, dėl kurių dažniausiai kaupiasi riebalai kasoje
Kasos riebalai beveik niekada neatsiranda be priežasties. Dažniausiai tai ilgo laikotarpio pasekmė, kai organizmas nuolat gauna daugiau, nei sugeba apdoroti. Kasa tokiomis sąlygomis dirba be pertraukų, kol galiausiai pradeda užsikimšti.
Vienas pagrindinių veiksnių – nuolatiniai cukraus ir greitųjų angliavandenių šuoliai. Kai kasa nuolat priversta gaminti didelius insulino kiekius, jos audiniai tampa pažeidžiami, o riebalai pradeda kauptis ten, kur jų neturėtų būti.
Didelę įtaką daro ir perteklinis svoris, ypač pilvo srityje. Vidaus riebalai spaudžia vidaus organus, keičia hormonų balansą ir sudaro sąlygas riebalams kauptis ne tik po oda, bet ir pačioje kasoje.
Prie to prisideda sėdimas gyvenimo būdas, nereguliarus valgymas ir riebus, stipriai perdirbtas maistas. Organizmas nespėja susitvarkyti su apkrova, todėl riebalai ima kauptis viduje, net jei iš išorės žmogus dar neatrodo sergantis.
Kasos riebalai mažėja tada, kai keičiami vidiniai procesai
shutterstock.com
Kasos riebalai netirpsta nuo vienos tabletės ar greito sprendimo. Jie pradeda trauktis tada, kai organizmas nustoja gyventi nuolatinėje perkrovoje. Kai sumažėja insulino spaudimas, pagerėja virškinimas ir kepenų darbas, kasa pamažu atsigauna ir nebekaupia perteklinių riebalų.
Čia svarbus ne vienas veiksmas, o kryptingas derinys. Mityba, judėjimas ir tam tikri augalai padeda organizmui persijungti iš kaupimo režimo į valymo ir atsistatymo procesus.
1. Mityba, kuri nuima spaudimą nuo kasos
Pirmasis žingsnis yra cukraus ir baltų miltų ribojimas. Kai kraujyje sumažėja gliukozės šuoliai, kasa nebeturi dirbti avariniu režimu. Paprastesni valgiai, baltymai, daržovės ir sveiki riebalai leidžia jai „atsikvėpti“.
2. Reguliarus judėjimas be perspaudimo
Nebūtinas intensyvus sportas. Net kasdienis ėjimas, lengvas tempimas ar darbas su savo kūnu gerina insulino jautrumą. Kai raumenys pradeda naudoti cukrų, kasa apkraunama mažiau, o riebalų kaupimasis lėtėja.
3. Vaistažolės, kurios mažina kasos apkrovą per virškinimą
Liaudiškai kasa visada buvo siejama su kepenimis ir virškinimo sistema. Kai šie procesai stringa, kasa priversta dirbti sunkiau, todėl riebalai joje ima kauptis. Dėl to dažnai buvo naudojamos vaistažolės, kurios padeda maistą suskaidyti anksčiau ir lengviau.
Ypatingą vaidmenį čia atlieka kartūs augalai. Kartumas burnoje siunčia signalą organizmui išskirti daugiau virškinimo sulčių ir fermentų. Tai reiškia, kad riebalai ir maistas pradedami skaidyti greičiau, o kasa nebeturi dirbti per jėgą.
Dažniausiai tam buvo naudojami pelynas, kiaulpienės šaknis, cikorija, gencijonas, taip pat margainis, kuris palaiko kepenų darbą.
Šie augalai vartojami trumpais laikotarpiais, mažais kiekiais, stebint savijautą. Tikslas nėra nuolatinis vartojimas, o laikina pagalba, kad virškinimas ir kasa grįžtų į normalesnį ritmą.
4. Valgymo režimo sureguliavimas
Nuolatinis užkandžiavimas palaiko aukštą insulino lygį. Kai valgoma rečiau ir aiškiais intervalais, organizmas gauna progą naudoti sukauptą energiją. Tai svarbu ir kasos riebalų mažėjimui.
5. Alkoholio ir perdirbto maisto ribojimas
Alkoholis ir stipriai perdirbtas maistas tiesiogiai apkrauna kasą. Net laikinas jų sumažinimas leidžia pastebėti pokyčius virškinime ir savijautoje.
Pabaigai
Kasos riebalai nėra atsitiktinis reiškinys ir neatsiranda per trumpą laiką. Jie kaupiasi tada, kai organizmas ilgai gyvena apkrovos režimu, o kasa priversta dirbti be poilsio. Geros žinios yra tos, kad šis procesas gali keistis, jei keičiasi sąlygos viduje.
Kai sumažėja cukraus šuoliai, pagerėja virškinimas, judama daugiau ir palaikomi kepenų procesai, kasa po truputį atsigauna. Tai nėra greitas kelias, bet kryptingas ir realus. Ne per spaudimą ar vaistus, o per kasdienius sprendimus, kurie leidžia organizmui tvarkytis pačiam.