Atrodo, kad pavojai sveikatai slepiasi lauke, fabrikuose ar didmiesčių smoge. Bet iš tikrųjų – jie visai šalia, namuose. Ant stalviršio, spintelėje ar net svetainės lentynoje. Kai kurie daiktai, kuriuos naudojame kasdien, tyliai, nepastebimai daro žalą mūsų kūnui: trikdo hormonus, silpnina imuninę sistemą ir apkrauna kepenis.
Gydytojai pastebi, kad vis daugiau žmonių jaučiasi pavargę, nors maitinas sveikai ir pakankamai ilsisi. Viena iš priežasčių – cheminės medžiagos, kurios kaupiasi iš buities daiktų. Kai jos kasdien patenka į orą ar maistą, organizmas tiesiog pavargsta jas šalinti.
1. Plastikinės pjaustymo lentelės – mikroplastiko spąstai virtuvėje
Plastikinės lentelės atrodo patogios – lengvos, plaunamos, nebrangios. Tačiau po kiekvieno peilio judesio jose lieka tūkstančiai mikroskopinių įbrėžimų. Ir būtent iš ten, nepastebimai, į maistą kasdien patenka mikroplastiko dalelės.
Šios dalelės nesuyra. Jos kaupiasi organizme – kepenyse, žarnyne, net kraujyje. Gydytojai sako, kad mikroplastikas gali trikdyti hormonų veiklą, silpninti imunitetą, paveikti vaisingumą. Kuo senesnė ir labiau pažeista lentelė – tuo didesnis pavojus.
Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus per savaitę gali „suvalgyti“ tiek mikroplastiko, kiek sveria viena banko kortelė. Skamba absurdiškai, bet tai realybė.
Keiskite plastikinę lentelę į medinę arba bambukinę. Tokios lentelės natūraliai stabdo bakterijų dauginimąsi, neskyla nuo karščio ir nesmulkėja į daleles, kurių neįmanoma pamatyti plika akimi.
2. Nelimpančios keptuvės – nematomi chemikalai
Nelimpančios keptuvės atrodo tobulas sprendimas – niekas nepridega, lengva išplauti, taupomas laikas. Bet už šį patogumą sumokame brangiai – sveikata. Daugelio tokių indų dangoje yra vadinamųjų PFAS – amžinųjų chemikalų, kurie niekada nesuyra nei gamtoje, nei mūsų organizme.
Vos tik danga susibraižo ar įkaista virš rekomenduojamos temperatūros, į orą ir maistą ima išsiskirti kenksmingos medžiagos. Jos kaupiasi kraujyje, gali paveikti kepenis, skydliaukę, vaisingumą, net didinti vėžio riziką. Tai ne pavieniai atvejai – šiuos ryšius patvirtina daugybė mokslinių tyrimų.
Pavojus slypi ir tame, kad PFAS junginiai išlieka organizme metų metus. Jie tarsi tylūs nuodai, kurie pamažu griauna mūsų sveikatą, nors nieko nejaučiame.
Jei keptuvė jau susibraižiusi ar praradusi blizgesį – geriau jos atsisakyti. Tokius indus saugiau pakeisti ketaus, nerūdijančio plieno arba keraminiais. Jie patvaresni, nekenkia sveikatai ir leidžia gaminti be chemijos.
3. Kvapnios žvakės – pavojingas jaukumo šaltinis
Atrodo, kas blogo gali būti nedidelėje žvakėje? Ji kvepia, sukuria jaukumą, padeda atsipalaiduoti po sunkios dienos. Bet būtent tos kvapnios žvakės gali tyliai nuodyti jūsų namų orą.
Daugelyje jų yra ftalatų ir parafino, kurie degdami išskiria lakiuosius organinius junginius ir suodžius. Įkvėpti šių medžiagų reiškia apkrauti kepenis, plaučius ir hormonus. Ilgainiui tai gali sukelti galvos skausmus, alergijas, hormonų sutrikimus ir net vaisingumo problemas.
Ftalatai – tai plastikus minkštinantys chemikalai, kurie veikia kaip hormonų „apgavikai“. Jie keičia mūsų endokrininės sistemos veiklą, o ilgalaikis poveikis ypač pavojingas vaikams ir moterims.
Kvapniąsias žvakes geriau pakeisti sojų, kokosų ar bičių vaško žvakėmis – jos degdamos neišskiria nuodingų garų. Dar geriau – rinkitės bekvapes žvakes ir eterinius aliejus difuzoriuje. Tokia šviesa bus tikrai jauki – ir sveika.
Kasdienių nuodų poveikis sveikatai – ką jie daro jūsų kūnui
Toksinai, kuriuos išskiria plastikas, nelimpančios dangos ir kvapnios žvakės, nėra „nekalti“. Jie lėtai, bet nuosekliai trikdo organizmo sistemas, o pirmieji ženklai dažnai atrodo tokie paprasti, kad niekas jų nesieja su priežastimi.
Mikroplastikas iš pjaustymo lentelių kaupiasi žarnyne, kepenyse, kraujyje. Jis siejamas su hormonų disbalansu, skydliaukės sutrikimais, nuovargiu ir net vėžiniais procesais. Tuo tarpu „amžinieji chemikalai“ iš keptuvių silpnina imuninę sistemą ir pažeidžia organus, ypač kepenis bei inkstus. Jie gali didinti aukšto cholesterolio, nevaisingumo ir vėžio riziką.
Kvapiųjų žvakių garai veikia nervų sistemą, o jų ftalatai įsigeria per kvėpavimą. Ilgainiui tai gali sukelti miego sutrikimus, galvos skausmus, kvėpavimo problemų ar net hormonų lygio pokyčius. Dėl šių medžiagų organizmas nebegali tinkamai išsivalyti – ir pradeda streikuoti.
Dažniausi simptomai, rodantys, kad kūnas apkrautas toksinais:
- Nuolatinis nuovargis – net po poilsio jaučiatės pavargę.
- Galvos skausmai ir svaigulys – ypač po buvimo namuose ar virtuvėje.
- Odos problemos – bėrimai, niežulys, sausumas, jautrumas.
- Virškinimo sutrikimai – pūtimas, pykinimas, vidurių užkietėjimas.
- Miego problemos – sunku užmigti ar prabundate naktį be priežasties.
- Hormonų svyravimai – nuotaikų kaita, svorio pokyčiai, ciklo sutrikimai.
- Kvėpavimo dirginimas – sausas kosulys, slogos pojūtis be peršalimo.
- Sumažėjęs imunitetas – dažnesni peršalimai ar uždegimai.
Taip pat skaitykite apie toksinų pašalinimą iš organizmo – Vos 2 produktai – o organizmas išsivalo nuo daugelio toksinų
Maži pokyčiai, kurie gali apsaugoti jūsų sveikatą
Kiekvienas iš šių daiktų – plastikinė lentelė, nelimpanti keptuvė ar kvapni žvakė – atrodytų smulkmena. Tačiau būtent iš tokių smulkmenų pamažu susidaro didelis poveikis. Kūnas kasdien susiduria su chemikalais, ir anksčiau ar vėliau jis pradeda rodyti ženklus, kad pervargo.
Gera žinia ta, kad viską galima pakeisti. Užtenka po truputį keisti daiktus namuose į natūralesnius – medinius, stiklinius, nerūdijančio plieno, be cheminių priedų. Kuo mažiau sintetinių kvapų, plastikinių paviršių ir nežinomų sudedamųjų dalių, tuo ramiau dirba jūsų organizmas.
Sveikata dažnai prasideda ne nuo vaistų ar vitaminų, o nuo mažų sprendimų namuose. Kai kvėpuoji švaresniu oru, valgai iš švarių indų ir ilsiesi be cheminių kvapų – kūnas pats atsidėkoja energija ir lengvumo jausmu.