Kalėdinė antis man visada reiškė ne receptą, o ramybę virtuvėje ir laukimą, kol namai prisipildys kvapo. Ne tokio, kuris primena skubėjimą ar stresą, o tokio, kuris sako, kad šventės jau čia pat. Taip antį ruošdavo močiutė, ir mėsa niekada nebūdavo kieta ar sausa – ji tiesiog byra nuo kaulo.
Daugelis bijo kepti antį, nes atrodo, kad tai sudėtinga ir rizikinga. Tačiau iš tikrųjų viską lemia ne triukai, o laikas, kantrybė ir keli paprasti žingsniai, kurių šeimoje laikomasi jau dešimtmečius. Būtent taip paruošta Kalėdinė antis tampa pagrindiniu stalo patiekalu, kurio visi laukia labiau nei desertų.
Minkšta mėsa prasideda dar prieš orkaitę
Kalėdinė antis nebūna minkšta vien todėl, kad ilgai kepa. Didžiausias darbas padaromas dar tada, kai ji net neįdėta į orkaitę. Paukštis turi laiko prisigerti skonio, o oda – suminkštėti taip, kad kepant viskas vyktų ramiai ir be skubėjimo.
Marinatas čia paprastas, bet veiksmingas. Sojų padažas suteikia gylio, cukrus padeda gražiai karamelizuotis, o obuoliai daro tai, ko neišmokysi jokiu prieskoniu – jie pamažu atiduoda rūgštelę ir sultis. Kai antis kelias valandas ramiai guli šaldytuve, mėsa atsipalaiduoja ir tampa pasiruošusi ilgam kepimui.
Svarbu ir tai, kad paukštis kepamas rankovėje. Ji leidžia antiai kepti savo sultyse, neperdžiūti ir neprarasti aromato. Dėl to net storiausiose vietose mėsa išlieka minkšta, o vėliau ją galima lengvai atskirti nuo kaulo be jokios jėgos.
Nuoseklus kepimas leidžia mėsai tapti itin minkštai
Kad antis iškeptų tokia, jog mėsa lengvai atsiskirtų nuo kaulo, svarbu laikytis aiškios eigos ir nekeisti temperatūrų. Čia nėra greitų etapų ar vietos improvizacijai – kiekvienas žingsnis daromas tam, kad mėsa išliktų sultinga iki pat pabaigos.
1. Antis įtrinama ir įdaroma prieš laiką
Paukštis kruopščiai įtrinamas marinatu iš sojų padažo, aliejaus, druskos, cukraus ir pipirų. Svarbu pasiekti ir vidų. Obuoliai supjaustomi skiltelėmis ir jais užpildomas vidus, kad kepant mėsa gautų papildomos drėgmės.
2. Paruošta antis laikoma šaldytuve
Įdarytas paukštis dedamas į kepimo rankovę ir laikomas šaldytuve bent keturias valandas. Ilgesnis laikas leidžia mėsai suminkštėti ir sugerti skonį tolygiai.
3. Kepimas vyksta rankovėje pastovioje temperatūroje
Orkaitė įkaitinama iki 190 laipsnių. Antis kepama rankovėje apie dvi–dvi su puse valandos. Rankovė išlaiko drėgmę ir apsaugo nuo išsausėjimo.
4. Oda apskrudinama pabaigoje
Baigiant kepti, rankovė atsargiai prakertama. Oda patepama nedideliu kiekiu majonezo ir paukštis dar palaikomas orkaitėje, kol paviršius įgauna auksinę spalvą.
Tinkamas pjaustymas ir pateikimas užbaigia visą patiekalą
Kai antis ištraukiama iš orkaitės, svarbu neskubėti. Kelių minučių poilsis leidžia sultims pasiskirstyti, todėl pjaustant mėsa neišbėga ir išlieka minkšta. Tai ypač pastebima šlaunelėse ir krūtinėlėje.
1. Antis paliekama pastovėti prieš pjaustymą
Iškepęs paukštis paliekamas 10–15 minučių kambario temperatūroje. Per tą laiką mėsa „nusiramina“ ir tampa lengviau pjaustoma.
2. Pjaustymas pradedamas nuo šlaunelių
Šlaunelės lengviausiai atsiskiria nuo korpuso ir parodo, ar mėsa iškepusi tinkamai. Jei jos atsiskiria be jėgos, viskas pavyko.
3. Krūtinėlė pjaustoma skersai pluošto
Krūtinėlė pjaustoma riekelėmis, ne per plonomis. Taip mėsa išlieka sultinga ir netrupa.
4. Obuoliai naudojami kaip garnyras
Viduje kepti obuoliai patiekiami šalia. Jie būna prisigėrę mėsos sulčių ir puikiai dera prie anties.
5. Patiekalas užbaigiamas paprastai
Pakanka kelių apelsino skiltelių, šviežių žolelių ar saujos granatų sėklų. Per daug papuošimų nereikia – pati antis jau atrodo įspūdingai.
Laiko patikrintas receptas sukuria šventinį jausmą
Kalėdinė antis šiame recepte nėra eksperimentas ar trumpalaikė mada. Tai būdas, kuris pasiteisino ne vieną kartą ir leidžia būti ramiems dar prieš įjungiant orkaitę. Kai mėsa marinuojama iš anksto, kepa rankovėje ir nėra skubinamas nė vienas etapas, rezultatas būna stabilus.
Antis iškepa minkšta, sultinga, be sausų vietų, o mėsa lengvai atsiskiria nuo kaulo. Obuoliai suteikia lengvą rūgštelę, oda apskrunda tik pabaigoje, o pats patiekalas neapsunkina net po sočios vakarienės.
Tai vienas iš tų patiekalų, kurie ant stalo atrodo įspūdingai, bet virtuvėje nereikalauja nervų. Būtent todėl jis ir grįžta į šeimos šventes metai iš metų.