Pirmasis klausimas, kylantis pradedant ruošti avinžirnius – kaip teisingai virti avinžirnius, kad galutinis rezultatas būtų tikrai džiuginantis. Dažnai pastebima, kad žirneliai tampa kieti arba suyra, todėl norisi patikimo, kartojamo metodo, leidžiančio išlaikyti švelnumą ir gražią formą.
Avinžirniai priklauso tiems produktams, kurie atsidėkoja už kantrybę. Tinkamai paruošti tampa itin minkšti viduje, tačiau nekrinta į košę. Toks rezultatas labiausiai siejamas su mirkymo trukme, virimo intensyvumu ir momentu, kada beriama druska. Kai kurios praktikos, seniau buvusios įprastos daugelyje virtuvės šeimų, iki šiol išlieka veiksmingos – jos padeda geriau suvaldyti žirnelių tekstūrą.
Mirkymas: pagrindas, nuo kurio priklauso minkštumas
Tinkamas pasiruošimas dažnai lemia daugiau nei pats virimas. Avinžirniai, patekę į parduotuves džiovinti, natūraliai yra kieti, todėl jiems būtinas ilgesnis sąlytis su vandeniu. Mirkymas ne tik padeda žirneliams suminkštėti, bet ir prisideda prie formos išlaikymo, kai vanduo puode ima virti.
Pradžioje avinžirniai nuplaunami po šaltu tekančiu vandeniu. Vanduo leidžia greičiau pastebėti priemaišas, todėl galima lengvai pašalinti atsitiktines šiukšleles ar sudžiūvusius grūdelius.
Švarūs avinžirniai supilami į didesnį indą ir užpilami šaltu vandeniu, paliekant kelis centimetrus virš žirnelių lygio. Per artimiausias valandas jų tūris didėja, todėl vandens aukštis turi būti pakankamas visam procesui.
Paprastai mirkoma apie 8 valandas kambario temperatūroje. Daugeliui patogiausia tai daryti per naktį – ryte avinžirniai jau būna išbrinkę, tapę daug švelnesni. Mirkant jų tūris dažnai padidėja net kelis kartus, todėl indas turi būti pakankamai talpus.
Kai norisi proceso neilginti, galima pasitelkti greitesnį būdą. Avinžirniai užpilami šaltu vandeniu, puodas statomas ant ugnies, vanduo užvirinamas, po to žirneliai paverdami apie 5 minutes. Puodas uždengiamas, o turinys paliekamas apie valandą. Vanduo per tą laiką įsigeria greičiau, todėl avinžirniai suminkštėja be ilgo laukimo.
Pasibaigus mirkymui, vanduo nupilamas, o žirneliai dar kartą nuplaunami. Šis veiksmas paruošia juos tolygesniam virimui ir padeda išvengti nereikalingo drumstumo.
Nuotrauka: shutterstock.com
Lėtas virimas, kuris saugo tekstūrą
Tinkamai išmirkyti avinžirniai jau paruošti keliauti į puodą. Nuo šios akimirkos daug lemia vandens kiekis, kaitros stiprumas ir tai, kada įberiama druska. Lėtas virimas leidžia žirneliams suminkštėti tolygiai, be stipraus burbuliavimo, kuris kartais paskatina subyrėjimą.
Vandens kiekis ir kaitra
Avinžirniai užpilami šaltu vandeniu, paliekant pakankamai vietos virš jų. Tikslus santykis nėra būtinas – svarbiausia, kad virimo metu žirneliai visada būtų apsemti. Vanduo kaitinamas ugnimi iki užvirimo, o vėliau kaitra sumažinama iki minimumo.
Silpna ugnis padeda avinžirniams virti ramiai, be nuolatinio maišymo. Viršuje susidarančios balkšvos putos nuimamos, kad sultinys išliktų skaidresnis ir skonis būtų švaresnis.
Kiek laiko virti avinžirnius
Dažniausiai pakanka maždaug valandos. Minkštumo skirtumai atsiranda dėl skirtingos žirnelių kilmės ir džiovinimo laiko, todėl valgomoji tekstūra tikrinama patrynus grūdelį šakute. Minkštas vidus ir tvirta forma rodo, kad virimas baigtas.
Kai avinžirniai ruošiami humusui ar tyrelei, virimo trukmę verta pratęsti dar 20–30 minučių. Ilgesnis laikas sukuria itin švelnią, lengvai susitrinančią struktūrą.
Kada berti druską
Druska beriama likus 10–15 minučių iki pabaigos. Tai praktiškas būdas išvengti per sūraus rezultato, nes virimo metu vandens visada šiek tiek išgaruoja. Be to, toks laikas netrukdo žirneliams suminkštėti.
Paskutinis akcentas: šilti avinžirniai sugeria daugiau skonio
Išvirtus avinžirnius galima palikti salotoms ar naudoti bet kuriam kitam patiekalui. Tačiau puikiai tinka ir kaip atskiras užkandis, vos nuimti nuo ugnies. Dar karšti žirneliai lengviau sugeria aliejų ir prieskonius, todėl skonis tampa ryškesnis ir sodresnis.
Pabaiga: ką verta prisiminti kiekvieną kartą verdant
Sužinoti, kaip teisingai virti avinžirnius, labai paprasta, tačiau didžiausią skirtumą kuria smulkios detalės. Ilgesnis mirkymas, rami ugnis ir druskos įbėrimas pabaigoje leidžia pasiekti tokį rezultatą, kai žirneliai išlieka minkšti viduje, bet nepraranda formos. Toks derinys praverčia ruošiant tiek švelnias tyreles, tiek tvirtesnius patiekalus, kuriuose svarbus gražus grūdelių išlaikymas.
Avinžirniai geba prisitaikyti prie įvairių skonių, todėl ši ankštinė daržovė dažnai tampa universaliu pagrindu dienos valgiui.