Žiemą peršalimas dažnai prasideda nepastebimai. Šiek tiek peršti gerklę, atsiranda nuovargis, o po kelių dienų jau tenka ieškoti servetėlių ir atšaukti planus.
Daugeliui pirmoji reakcija išlieka ta pati – vitaminų tabletės, apelsinų sultys ar medus. Tačiau šie sprendimai dažniau ramina sąžinę nei realiai padeda organizmui.
Imunologijos profesorius, daugiau nei 25 metus tiriantis imuninės sistemos veikimą, atkreipia dėmesį, kad žiemą svarbiausia ne ieškoti greitų stebuklų, o suprasti, kas iš tikrųjų veikia.
Jo įžvalgos leidžia aiškiai atskirti populiarius mitus nuo sprendimų, kurie padeda organizmui susidoroti su peršalimu greičiau ir be nereikalingų iliuzijų.
Vitaminas C – labiau įprotis nei pagalba
Pirmas dalykas, kurį daugelis daro pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, – griebiasi apelsinų sulčių arba papildų su vitaminu C. Nors idėja stiprinti imunitetą „natūraliomis priemonėmis“ skamba patraukliai, moksliniai duomenys čia kur kas blaivesni.
Imunologijos profesorius Danielis Daviesas pabrėžia, kad vitamino C įtaka peršalimui yra gerokai pervertinta. Žmonės, reguliariai vartojantys dideles jo dozes, pasveiksta vos keliomis valandomis greičiau. Reikšmingos naudos tai nesuteikia, o pats vitaminas C – nors ir naudingas kaip antioksidantas – nėra joks imuniteto aktyvatorius.
Įsitikinimas, kad jis padeda, kilo ne iš tyrimų, o iš autoriteto – XX a. garsaus mokslininko Linuso Paulingo, kuris savo populiarioje knygoje iškėlė vitamino C naudą į pirmą planą.
Tačiau knygoje remtasi pavieniais atvejais, o ne objektyviais duomenimis. Nepaisant to, šis mitas išgyveno dešimtmečius – ir tebėra gajus iki šiol.
Vitaminai, kurių iš tikrųjų reikia žiemą
Skirtingai nei vitaminas C, tam tikrų kitų medžiagų poveikis imuninei sistemai yra aiškiai įrodytas. Žiemą, kai saulės beveik nėra, pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį į vitaminą D.
Pasak profesoriaus Davieso, vitamino D trūkumas susijęs su didesne infekcijų rizika ir silpnesniu imuniniu atsaku. Tai ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai oda nebegamina šio vitamino natūraliai. Daugelyje šalių jau rekomenduojama žiemą jį vartoti kasdien – ypač formą D3, kuri geriau įsisavinama ir efektyviau kelia jo lygį kraujyje.
Taip pat svarbus ir vitaminas A, kuris dalyvauja daugybėje imuninių procesų. Nors jo trūkumas Lietuvoje pasitaiko retai, šaltuoju sezonu verta į racioną įtraukti daugiau kiaušinių, kepenėlių, riebių žuvų, pieno produktų – natūralių šaltinių, kurie padeda palaikyti subalansuotą mitybą be papildų.
Kas iš tikrųjų padeda pasveikti greičiau
Nuotrauka iš: shutterstock.com
Jei norisi realios pagalbos, ne užkeikimų, svarbu atsisukti į tai, ką patvirtina mokslas – net jei tai neatrodo įspūdingai. Profesorius Davieso teigimu, imuninė sistema efektyviau veikia tada, kai kūnas gyvena subalansuotai, be streso, miego trūkumo ir lėtinio nuovargio.
Viena svarbiausių priemonių – streso mažinimas. Ilgalaikis stresas kelia kortizolio lygį, o šis hormonas tiesiogiai slopina imuninį atsaką. Kitaip tariant, jei dieną po dienos gyvenate įsitempę, kūnas tiesiog nustoja efektyviai reaguoti į virusus.
Veiksmingiausi būdai stiprinti imunitetą kasdienybėje:
- Miegas. 7–9 valandos kokybiško miego padeda imuninei sistemai atkurti balansą ir gaminti daugiau antikūnų.
- Vidutinio intensyvumo fizinis krūvis. Vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu ar plaukimas 3–4 kartus per savaitę mažina susirgimų riziką.
- Laikas be įtampos. Reguliarus poilsis, bendravimas ir hobiai mažina streso lygį, kuris dažnai yra nepastebėtas imuniteto priešas.
- Subalansuota mityba. Maistinės medžiagos svarbios, bet ne viena jų nėra stebuklinga. Svarbiausia – reguliarumas ir įvairovė.
Gera naujiena ta, kad tai nieko nekainuoja ir nereikalauja papildų – tik nedidelių pokyčių kasdienybėje.
Probiotikai, žolelių arbatos ir medus neveikia taip, kaip tikimasi
Daug kas vis dar tikisi, kad specialūs jogurtai ar žolelių mišiniai padės sustiprinti imunitetą. Tačiau pasak profesoriaus, tokie produktai dažniausiai siūlo ne realią pagalbą, o patogų mitą.
Probiotikai jogurte iš tikrųjų dar nėra pakankamai ištirti, kad būtų galima teigti, jog jie mažina peršalimo riziką. Nors žarnyno mikrobioma ir imuninės sistemos ryšys egzistuoja, tai nereiškia, kad kiekvienas jogurto indelis daro poveikį. Tyrimai rodo, kad probiotikų poveikis imunitetui gali būti labai individualus, o realus efektas – minimalus.
Žolelių arbatos ir medus dažnai vartojami kaip pagalba sergant, bet jų poveikis taip pat apsiriboja trumpalaikiu palengvėjimu. Arbata šildo, medus ramina gerklę, tačiau tai neturi įtakos tam, kaip greitai pasveiksite ar ar jūsų organizmas kovos su virusu. Moksliškai įvertinti jų veiksmingumą labai sunku, nes tyrimuose neįmanoma tiksliai izoliuoti poveikio.
Visa tai nereiškia, kad šių produktų reikia vengti. Jei jie padeda jaustis geriau – tai irgi vertė. Tačiau svarbu suprasti jų ribas ir nesitikėti iš jų daugiau, nei jie gali suteikti.
Atsiminkite
Jei norite greitai įveikti peršalimą, svarbiausia remtis ne įsitikinimais, o tuo, kas iš tiesų veikia. Subalansuotas miegas, vidutinio intensyvumo judėjimas, streso mažinimas ir tam tikrų vitaminų papildymas žiemą turi aiškų, įrodytą poveikį.
Apelsinų sultys, medus ar stebuklingi jogurtai gali padėti pasijusti geriau trumpam, bet jie nepakeis to, kaip organizmas realiai kovoja su infekcija. Jei ieškote patikimų būdų, kaip greitai įveikti peršalimą, pradėkite nuo bazinių dalykų, o ne greitų pažadų.