Vizitas pas gydytoją dažnai trunka trumpai, todėl kiekviena minutė jame turi reikšmę. Tai nėra vieta spėlionėms, nutylėjimams ar improvizacijai – nuo bendravimo kokybės tiesiogiai priklauso sprendimai, tyrimai ir gydymas.
Slaugytojai ir medikai kasdien mato pasikartojančias situacijas, kurios ne padeda, o trukdo suteikti tikslią pagalbą.
Dalis klaidų daromos ne iš blogos valios, tiesiog taip įpratę, dėl jaudulio ar noro neapsunkinti gydytojo. Visgi tokie smulkūs dalykai gali nukreipti vizitą ne ta linkme, atimti laiką arba palikti neaiškumų po išėjimo iš kabineto.
Netinkamas elgesys gydytojo kabinete dažnai apsunkina gydymą
Gydytojo vizito metu svarbiausia ne spėti, o tiksliai perduoti informaciją. Slaugytojai dažnai pastebi, kad tam tikri įpročiai ne padeda, o priešingai – trukdo greitai suprasti situaciją ir priimti tinkamus sprendimus.
1. Savidiagnozė vietoje simptomų aprašymo
Kai vizitas pradedamas nuo įsitikinimo, kad jau aišku, kas yra, gydytojui sunkiau pamatyti platesnį vaizdą. Tai gali nukreipti dėmesį nuo tikrųjų priežasčių, kurios slepiasi už simptomų.
Daug naudingiau aiškiai papasakoti, kas jaučiama, kada tai prasidėjo ir kaip keitėsi. Tokia informacija leidžia gydytojui remtis faktais, o ne spėjimais.
2. Atėjimas nepasiruošus vizitui
Kai žmogus neprisimena vartojamų vaistų, ankstesnių ligų ar procedūrų, didelė dalis vizito laiko išeikvojama aiškinimuisi. Tai ypač svarbu trumpų konsultacijų metu.
Paprasčiausias sąrašas telefone ar ant popieriaus padeda išvengti painiavos ir leidžia gydytojui greičiau pereiti prie sprendimų.
3. Simptomų menkinimas ar nutylėjimas
Norėdami neatrodyti perdėtai susirūpinę, žmonės dažnai sumenkina skausmą ar kitus pojūčius. Dėl to problema gali atrodyti mažesnė, nei yra iš tikrųjų.
Net ir reti ar nepastovūs simptomai gali būti svarbūs. Kuo tiksliau jie apibūdinami, tuo didesnė tikimybė gauti tinkamą pagalbą laiku.
4. Svarbiausio klausimo pasakymas pačioje pabaigoje
Didžiausias rūpestis, išsakytas jau baigiantis vizitui, dažnai lieka neišspręstas. Gydytojas gali nebeturėti laiko įsigilinti ar paskirti tyrimų.
Svarbiausią problemą verta paminėti pokalbio pradžioje. Tai leidžia iš karto nukreipti vizitą ten, kur labiausiai reikia.
5. Nemandagus ar įtemptas bendravimas su personalu
Vizitas pas gydytoją dažnai kelia stresą, tačiau grubus tonas ar nekantrumas dažniausiai apsunkina situaciją. Slaugytojai ir kitas personalas yra tarpinė grandis, nuo kurios priklauso, kaip sklandžiai vyks visas procesas.
Ramus ir pagarbus bendravimas padeda greičiau išspręsti organizacinius klausimus ir sumažina nesusipratimų riziką. Net paprastas kantrumas dažnai grįžta papildomu dėmesiu ar pagalba.
6. Leidimas kitam žmogui kalbėti vietoje jūsų
Artimo žmogaus buvimas kabinete gali būti naudingas, tačiau kai jis perima visą pokalbį, gydytojas nebegirdi paciento tiesiogiai. Taip prarandamos svarbios detalės apie pojūčius, skausmo pobūdį ar savijautos pokyčius.
Pacientas geriausiai jaučia savo kūną. Net jei padeda artimasis, pagrindinė informacija turėtų skambėti iš paties žmogaus lūpų.
7. Svarbios informacijos pasakymas ne tam specialistui
Medicinos įstaigoje dirba daug skirtingų specialistų, tačiau ne visi priima sprendimus dėl gydymo. Jei svarbūs simptomai ar klausimai pasakomi ne gydytojui, jie gali taip ir nepasiekti reikiamo žmogaus.
Jei kyla abejonių, visada verta paklausti, kam geriausia išsakyti informaciją. Tai padeda išvengti situacijų, kai problema lieka neaptarta.
8. Išėjimas iš kabineto neaiškiai supratus tolimesnius veiksmus
Viena dažniausių klaidų – išeiti nežinant, kas bus toliau. Nepatikslinti tyrimai, neaiškūs vaistai ar neaptartos kontrolės datos vėliau sukelia painiavą ir vėlavimus.
Prieš išeinant svarbu aiškiai žinoti, kokie kiti žingsniai, ką reikia padaryti pačiam ir kada grįžti. Paprašyti pakartoti ar užrašyti planą yra visiškai normalu.
Atsiminkite
Prieš vizitą verta trumpai susidėlioti mintis. Užsirašyti pagrindinius simptomus, kada jie prasidėjo, kas keitėsi ir kas kelia didžiausią nerimą. Tai padeda išvengti blaškymosi ir leidžia iškart kalbėti apie esmę.
Taip pat naudinga turėti vaistų sąrašą, net jei jie atrodo nereikšmingi. Gydytojui svarbu žinoti visą kontekstą, nes net paprasti papildai ar seniai paskirti vaistai gali turėti įtakos sprendimams.
Kaip elgtis gydytojo kabinete reiškia ateiti pasiruošus, kalbėti atvirai ir nebijoti paklausti. Aiškus pasiruošimas padeda ne tik gydytojui, bet ir pačiam pacientui išeiti su supratimu, kas vyksta ir kas bus daroma toliau.
Šaltinis – https://www.realsimple.com/what-not-to-do-at-the-doctors-office-11880683