Dauguma saldumynų paprastai patenka į „nuodėmingų“ malonumų sąrašą, tačiau juodas šokoladas (70–85 % kakavos) yra reta išimtis, kurią vis dažniau rekomenduoja net ir griežčiausi kardiologai.
Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad saikingas šio produkto vartojimas gali būti veiksminga prevencinė priemonė kovojant su hipertenzija ir širdies bei kraujagyslių ligomis.
Kodėl būtent 70–85 % kakavos?
Sveikatai naudingas ne pats šokoladas kaip desertas, o jame esančios kakavos pupelės. Pagrindinė juodojo šokolado galia slypi flavanoliuose – stipriuose antioksidantuose, priklausančiuose flavonoidų grupei.
Pasirinkus šokoladą, kuriame yra ne mažiau kaip 70 % kakavos, užtikrinamas mažas cukraus kiekis ir didelė biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija. Pieniniame šokolade šių medžiagų kiekis yra minimalus, o pridėtinis cukrus ir pieno riebalai neutralizuoja bet kokią potencialią naudą.
Kaip juodas šokoladas veikia kraujospūdį?
Mokslinis mechanizmas, paaiškinantis kraujospūdžio mažėjimą, yra susijęs su azoto oksido (NO) gamyba organizme. Kakavoje esantys flavanoliai stimuliuoja kraujagyslių endotelį (vadinimąjį „vidinį pamušalą“).
- Azoto oksido išsiskyrimas: Flavanoliai siunčia signalą arterijoms atsipalaiduoti.
- Vazodiliatacija: Kraujagyslės išsiplečia, todėl sumažėja pasipriešinimas kraujo tėkmei.
- Sumažėjęs spaudimas: Dėl pagerėjusio kraujagyslių elastingumo natūraliai krenta tiek sistolinis, tiek diastolinis kraujospūdis.
Remiantis sistemine apžvalga, paskelbta Cochrane Library, trumpalaikiai tyrimai patvirtino, kad flavanolių turtingi kakavos produktai statistiškai reikšmingai mažina kraujospūdį suaugusiems asmenims.
Širdies apsauga ir cholesterolio kontrolė
Be tiesioginio poveikio arteriniam spaudimui, juodas šokoladas veikia ir kitus širdies ligų rizikos veiksnius:
MTL (blogojo) cholesterolio oksidacijos prevencija: Antioksidantai neleidžia cholesteroliui oksiduotis, o tai yra kritinis žingsnis siekiant išvengti arterijų apnašų (aterosklerozės) susidarymo.
Atsparumo insulinui mažinimas: Tai padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir saugo kraujagysles nuo uždegiminių procesų.
Kraujo krešėjimo gerinimas: Kai kurie tyrimai rodo, kad šokoladas veikia panašiai kaip silpna aspirino dozė, mažindamas trombocitų sulipimą.
Vartojantiems šokoladą bent kartą per savaitę, rizika susirgti vainikinių arterijų liga yra net 8 % mažesnė, lyginant su tais, kurie jo vengia.
Juodas šokoladas teikia visapusišką naudą viso organizmo sistemoms
Nors poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai yra labiausiai ištirtas, aukštos kokybės kakavos produktai veikia kaip galingas produktas, turintis įtakos kognityvinėms funkcijoms, medžiagų apykaitai ir net odos būklei.
Svarbu suprasti, kad ši nauda pasiekiama tik vartojant produktą, kuriame kakavos sausųjų medžiagų koncentracija viršija 70 %, nes būtent ši riba užtikrina terapinį flavonoidų kiekį.
Kognityvinių funkcijų ir atminties gerinimas. Kakavoje esantys flavanoliai kaupiasi smegenų srityse, atsakingose už mokymąsi ir atmintį, ypač hipokampe. Tyrimai rodo, kad šios medžiagos gerina kraujotaką smegenyse, todėl padidėja reakcijos greitis ir dėmesio koncentracija tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms.
Natūrali apsauga nuo ultravioletinių (UV) spindulių poveikio. Reguliarus flavanolių vartojimas didina odos atsparumą UV spinduliams ir gerina jos tankį bei drėkinimą. Tai nereiškia, kad šokoladas pakeičia apsauginį kremą, tačiau jis padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, kurie sukelia priešlaikinį odos senėjimą saulėje.
Žarnyno mikrobiotos pusiausvyros palaikymas. Juodas šokoladas veikia kaip prebiotikas. Jį virškinant, gerosios žarnyno bakterijos (pavyzdžiui, Bifidobacterium ir pieno rūgšties bakterijos) fermentuoja kakavos skaidulas, gamindamos priešuždegiminius junginius, kurie slopina sisteminius uždegimus organizme.
Streso hormonų lygio reguliavimas ir nuotaikos kėlimas. Vartojant juodąjį šokoladą, organizme mažėja kortizolio – pagrindinio streso hormono – kiekis. Be to, kakava skatina endorfinų ir serotonino pirmtakų gamybą, o tai padeda natūraliai stabilizuoti nuotaiką ir mažinti nerimo simptomus.
Geresnė regėjimo funkcija ir kontrastinis jautrumas. Pagerėjusi kraujotaka, kurią sukelia kakavos flavanoliai, turi teigiamą poveikį ir tinklainės aprūpinimui krauju. Moksliniai bandymai parodė, kad po nedidelės juodojo šokolado dozės tiriamųjų kontrastinis jautrumas ir regėjimo aštrumas laikinai pagerėja.
Sportinio darbingumo ir ištvermės didinimas. Kakava skatina azoto oksido gamybą, kuris plečia kraujagysles ir leidžia raumenims efektyviau pasisavinti deguonį. Sportininkams tai reiškia mažesnes deguonies sąnaudas vidutinio intensyvumo treniruočių metu ir ilgesnį ištvermės laiką iki nuovargio ribos.
Apsauga nuo metabolinio sindromo ir II tipo diabeto. Nors tai skamba paradoksaliai, juodas šokoladas gerina jautrumą insulinui. Flavanoliai padeda ląstelėms efektyviau įsisavinti gliukozę, todėl mažėja rizika susirgti II tipo cukriniu diabetu, jei šokoladas vartojamas vietoj kitų, daug cukraus turinčių desertų.
Galingas priešuždegiminis poveikis ląstelių lygmeniu. Lėtinis uždegimas yra daugelio ligų, nuo artrito iki vėžio, priežastis. Juodajame šokolade esantys polifenoliai slopina uždegiminių žymenų gamybą kraujyje, taip apsaugodami ląsteles nuo oksidacinės pažaidos ir stiprindami bendrą imunitetą.
Kiek šokolado vartoti kasdien?
Nors nauda akivaizdi, gydytojai pabrėžia saiką. Šokoladas yra kaloringas produktas, todėl jo perteklius gali lemti svorio augimą, kuris yra žalingas širdžiai.
Gydytojų rekomendacijos:
- Dozė: 20–30 gramų (apie 2–3 maži kvadratėliai) per dieną.
- Kokybė: Visada tikrinkite etiketę – kakavos masė turi būti pirmoje sudėties vietoje, o ne cukrus.
- Laikas: Geriausia vartoti po valgio, kad išvengtumėte staigių insulino šuolių.
Juodas šokoladas (70–85 % kakavos) yra puikus įrodymas, kad sveika mityba gali būti skani. Tai paprastas, mokslu pagrįstas būdas stiprinti širdies sveikatą kiekvieną dieną.