Ilgas sėdėjimas tualete daugeliui tapo beveik nepastebima įpročio dalimi. Telefonas rankoje, kelios minutės virsta dešimčia ar dar daugiau, o kūnas tuo metu lieka nepatogioje, jam visai neskirtoje padėtyje. Iš pradžių atrodo, kad nieko blogo nenutinka, nebent šiek tiek nutirpsta kojos.
Tačiau gydytojai sako aiškiai – ilgas sėdėjimas tualete veikia ne tik kraujotaką, bet ir žarnyną, dubens raumenis bei bendrą savijautą. Tai nėra smulkmena ar laikinas diskomfortas, o dalykas, kuris ilgainiui gali baigtis nemaloniomis ir sunkiai ignoruojamomis problemomis.
Ilgas sėdėjimas tualete sukuria nereikalingą spaudimą
Ilgas sėdėjimas tualete verčia kūną būti pozoje, kuri jam nėra natūrali. Visa apkrova tenka dubens sričiai, o kraujas ima kauptis apatinėje kūno dalyje. Dėl to atsiranda sunkumo pojūtis, tempimas ar net deginimas.
Sėdint ilgai, spaudžiamos tiesiosios žarnos ir išangės venos. Jei tuo metu dar ir stengiamasi greičiau atlikti reikalus, spaudimas tik sustiprėja. Kūnas į tai reaguoja tyliai, bet pasekmės kaupiasi.
Gydytojai pabrėžia, kad ilgas sėdėjimas tualete neturėtų tapti įpročiu. Tai ne poilsio vieta, o tik trumpas sustojimas, kuris neturi užtrukti ilgiau nei reikia.
Ilgas sėdėjimas tualete gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis
Tai ne tik laikinas diskomfortas ar nutirpusios kojos, bet ir procesai, kurie tyliai vystosi, kol pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui.
1. Hemorojus atsiranda greičiau, nei atrodo
Ilgas sėdėjimas tualete didina spaudimą išangės srityje. Kraujas sunkiau nuteka, venos ima tinti, o laikui bėgant susiformuoja skausmingi mazgai. Dažniausi požymiai yra niežėjimas, deginimas ar kraujas tuštinantis.
2. Silpnėja dubens dugno raumenys
Ilgai sėdint ir įsitempiant, dubens raumenys palaipsniui praranda stiprumą. Jie atsakingi už šlapimo pūslės ir žarnyno kontrolę. Susilpnėjus šiems raumenims, gali atsirasti nevalingas šlapimo ar išmatų nutekėjimas.
3. Didėja tiesiosios žarnos nusileidimo rizika
Ilgas sėdėjimas tualete kartu su stanginimusi gali lemti situaciją, kai dalis tiesiosios žarnos pasislenka žemyn. Pradžioje tai gali būti nepastebima, bet vėliau sukelia skausmą ir diskomfortą, o kai kuriais atvejais prireikia ir medikų pagalbos.
4. Vidurių užkietėjimas tampa užburtu ratu
Žmonės dažnai ilgiau sėdi tualete dėl sunkumų tuštinantis. Tačiau ilgas sėdėjimas tualete tik dar labiau trikdo natūralų žarnyno darbą. Žarnynas ima „laukti“, o problemos kartojasi vis dažniau.
5. Kenčia kraujotaka ir atsiranda kojų tirpimas
Sėdint ilgai ant tualeto, spaudžiami nervai ir kraujagyslės. Dėl to kojos nutirpsta, atsiranda dilgčiojimas ar nemalonus sunkumas. Tai signalas, kad kūnas jau per ilgai yra nepatogioje padėtyje.
Gydytojai sutaria, kiek laiko tualete yra saugu
shutterstock.com
Nėra tikslaus skaičiaus, kuris tiktų visiems, tačiau medikai sutaria dėl vieno. Tualetas neturėtų virsti vieta, kurioje praleidžiama daug laiko be realaus poreikio. Kuo trumpesnis buvimas, tuo mažesnė rizika kūnui.
Dauguma gydytojų rekomenduoja tualete neužsibūti ilgiau nei dešimt minučių. Jei per šį laiką nieko neįvyksta, geriau atsistoti ir grįžti vėliau. Ilgesnis sėdėjimas dažniausiai reiškia ne poreikį, o įprotį.
Ekranas atitraukia dėmesį nuo kūno signalų. Žmogus nustoja jausti, kiek laiko iš tikrųjų sėdi, ir lieka tualete gerokai ilgiau nei reikėtų. Būtent dėl to specialistai pataria telefoną palikti už durų.
Jei stanginamasi be realaus poreikio, apkrova tik didėja. Žarnynas ima reaguoti priešingai, o diskomfortas stiprėja. Tokiais atvejais geriau pasikliauti natūraliu kūno ritmu.
Rekomenduojama tarp bandymų daryti kelių valandų pertraukas. Tai leidžia organizmui veikti savaime, be spaudimo. Dažnas grįžimas į tualetą be rezultato tik sustiprina problemą.
Kuo mažiau laiko praleidžiama sėdint, tuo mažesnė apkrova dubens raumenims ir venoms. Tai paprastas įprotis, kuris ilgainiui gali apsaugoti nuo nemalonių pasekmių.
Net sėdėjimas be poreikio veikia kūną labiau, nei atrodo
Net jei tualete sėdima be tikro poreikio, kūnas vis tiek patiria apkrovą. Tualeto konstrukcija sukurta trumpam veiksmui, o ne ilgesniam buvimui. Ilgiau pasėdėjus, dubens sritis lieka nuolat įtempta, nors pats žmogus to gali net nepastebėti.
Laikui bėgant toks įprotis ima silpninti raumenis, kurie atsakingi už žarnyno ir šlapimo pūslės kontrolę. Jie tiesiog pripranta prie netinkamos padėties ir pradeda dirbti ne taip efektyviai. Dėl to vėliau atsiranda jausmas, kad kūnas ne visada klauso.
Dar viena problema – dėmesio atitrūkimas nuo natūralių signalų. Sėdint be realaus poreikio, organizmas nebesieja tualeto su aiškiu impulsu. Tai gali išbalansuoti tuštinimosi ritmą ir sukelti papildomą diskomfortą.
Gydytojai pabrėžia, kad tualetas neturėtų tapti vieta pabūti ar pailsėti. Kuo aiškesnė riba tarp poreikio ir įpročio, tuo lengviau išvengti ilgalaikių pasekmių.
Paprasti įpročiai padeda išvengti problemų
Didžioji dalis bėdų prasideda ne dėl ligų, o dėl kasdienių smulkmenų. Viena jų – telefonas, kuris nepastebimai prailgina laiką. Palikus jį kitame kambaryje, buvimas tualete natūraliai sutrumpėja.
Svarbu klausytis kūno signalų ir nebandyti jų valdyti jėga. Jei pojūčio nėra, geriau atsikelti ir grįžti vėliau. Toks paprastas sprendimas dažnai veikia geriau nei bet koks stanginimasis.
Padėti gali ir laikysena. Nedidelė pėdų atrama, pakelianti kelius aukščiau, leidžia raumenims atsipalaiduoti. Tuštinimasis tampa lengvesnis, o laikas tualete sutrumpėja savaime.
Mityba ir vanduo taip pat atlieka savo vaidmenį. Kai organizmui netrūksta skysčių ir skaidulų, žarnynas dirba sklandžiau, o poreikis sėdėti ilgai tiesiog išnyksta.
Ilgas sėdėjimas tualete dažniausiai nėra būtinybė, o įprotis, kurį galima pakeisti be didelių pastangų. Kuo trumpesnis ir aiškesnis šis veiksmas, tuo mažesnė apkrova kūnui ir tuo mažiau nemalonių pasekmių ateityje.