Visi mėgstame garuojantį maistą, ypač vėsiu oru. Tačiau medikai skambina pavojaus varpais. Karšti patiekalai gali tapti rimtų ir lėtinių ligų pradžia.
Mes esame įpratę manyti, kad tik ką paruoštas, dar burbuliuojantis patiekalas yra pats sveikiausias. Deja, realybė yra kiek kitokia. Gydytojai gastroenterologai primena apie terminę taršą organizmui.
Reguliarus per karšto maisto vartojimas nėra nekaltas įprotis. Tai nuolatinis gleivinės traumavimas, kuris ilgainiui gali virsti negrįžtamais pakitimais audiniuose.
Aukšta temperatūra veikia kaip lėtas nuodas
Mūsų burna turi tam tikrą apsaugą ir jutiklius, kurie praneša apie skausmą. Tačiau stemplė ir skrandis tokio jautrumo neturi. Mes nuryjame karštą kąsnį ir nejaučiame, kaip jis degina vidinius audinius.
Medikai nustatė ribą – tai 60 laipsnių. Viskas, kas viršija šią temperatūrą, sukelia mikro nudegimus. Jei tai kartojasi kiekvieną dieną, organizmas tiesiog nespėja gydyti žaizdų.
Prasideda lėtinis uždegimas, ląstelės mutuoja, o tai tiesioginis kelias į rimtas onkologines ligas. Ypač atsargūs turėtų būti tie žmonės, kurie valgo greitai, beveik nekramtydami ir nespėdami atvėsinti maisto burnoje.
Bulvių košė prilimpa ir degina stemplę
Pirmasis patiekalas, kurį gydytojai įvardija kaip itin pavojingą, yra visų mėgstama bulvių košė. Atrodytų, tai švelnus ir lengvas garnyras, tinkantis net vaikams.
Tačiau pavojus slypi jos struktūroje. Bulvių košė yra tiršta ir puikiai sulaiko šilumą savo viduje, nors paviršius jau gali atrodyti pravėsęs.
Didžiausia bėda yra jos lipnumas. Nurytas karštas krakmolo gumulas prilimpa prie stemplės sienelių ir slenka lėtai. Tai reiškia, kad karštis viename taške veikia ilgiau nei geriant arbatą.
Gleivinė yra tiesiog kepinama toje vietoje. Todėl medikai griežtai pataria palaukti bent 10 minučių po gaminimo. Košė turi būti šilta, bet ne deginanti.
Karštas skystis akimirksniu pažeidžia gleivinę
shutterstock.com
Antrasis rizikos faktorius yra karštos sriubos ir sultiniai. Žmonės dažnai jas valgo iškart nuėmę puodą nuo viryklės, kai temperatūra siekia net 70 laipsnių.
Skystis labai greitai nuteka stemple ir pasiekia skrandį, nešdamas visą tą karštį su savimi. Tai ypač pavojinga tiems, kurie jau turi jautrų virškinamąjį traktą.
Sultinys akimirksniu nudegina ne tik stemplę, bet ir dirgina skrandžio sieneles. Tai skatina perteklinį rūgščių išsiskyrimą ir spazmus.
Kad išvengtumėte skausmo ir žalos, sriubai privaloma leisti pastovėti lėkštėje. Valgyti galima tik tada, kai ji nustoja garuoti ir nebedegina lūpų.
Kodėl verta palaukti keletą minučių
Kantrybė prie stalo gali apsaugoti nuo daugybės sveikatos sutrikimų. Tai ne tik nudegimai, bet ir visa grandinė reakcijų, kurios vyksta organizme gavus per karšto maisto dozę.
Stemplės vėžio rizika. Nuolatinis audinių traumavimas karščiu yra vienas pagrindinių veiksnių, didinančių stemplės ląstelių mutacijos tikimybę.
Skrandžio opos paūmėjimas. Karštis veikia kaip stiprus dirgiklis, galintis išprovokuoti skausmą ir uždegimą žmonėms, turintiems opų ar erozijų.
Skonio receptorių žūtis. Nudegintas liežuvis praranda gebėjimą jausti subtilius skonius. Maistas tampa prėskas, todėl pradedame vartoti daugiau druskos ir prieskonių.
Dantų emalio trūkinėjimas. Terminis šokas, ypač jei po karšto maisto atsigeriate ko nors vėsaus, sukelia mikro įtrūkimus emalyje, kur vėliau kaupiasi bakterijos.
Virškinimo fermentų slopinimas. Labai aukšta temperatūra gali neigiamai paveikti natūralius fermentus burnoje ir skrandyje, todėl maistas virškinamas sunkiau.
Klaidingas sotumo jausmas. Karštis plečia skrandžio sieneles ir sukuria laikiną pilnumo iliuziją, kuri greitai dingsta, skatindama mus vėl užkandžiauti.
Gleivinės atrofija. Ilgalaikis terminis poveikis gali sukelti lėtinį atrofinį gastritą, kai skrandžio gleivinė tiesiog sunyksta ir nebeatlieka savo funkcijų.
Maistinių medžiagų praradimas. Nors tai labiau susiję su gaminimu, per karštas maistas burnoje gali pakeisti kai kurių vitaminų struktūrą dar prieš jiems patenkant į kraują.
Maistas turi teikti malonumą ir sveikatą
Mes dažnai skubame ir pamirštame elementarias mitybos taisykles. Tačiau karšto maisto žala yra per didelė kaina už sutaupytas kelias minutes.
Leiskite patiekalams šiek tiek atvėsti. Taip ne tik apsaugosite savo vidaus organus nuo traumų, bet ir geriau pajusite tikrąjį maisto skonį. Sveikata prasideda nuo paprastų įpročių keitimo, o kantrybė prieš pradedant valgyti yra vienas iš jų.
Šaltinis: tsn.ua