Dauguma mūsų esame įpratę gaminti maistą kelioms dienoms į priekį, o vėliau jį tiesiog pašildyti mikrobangų krosnelėje ar keptuvėje. Tai taupo laiką ir padeda išvengti maisto švaistymo.
Tačiau mitybos specialistai ir biochemikai įspėja, kad ne visi produktai yra tinkami tokiam apdorojimui. Kai kurie ingredientai po antrojo šildymo ciklo keičia savo molekulinę struktūrą ir tampa nebe naudingi, o kenksmingi.
Grybai ir špinatai pakartotinai šildant yra tie produktai, kurių antrą kartą dėti į puodą ar krosnelę griežtai nerekomenduojama dėl juose vykstančių cheminių virsmų.
Špinatai: nuo sveikatos šaltinio iki nitratų pavojaus
Špinatai pelnytai laikomi „supermaistu“ dėl didelio kiekio geležies, vitaminų ir natūralių nitratų. Patys savaime nitratai, esantys šviežiuose lapuose, nėra kenksmingi ir netgi padeda palaikyti sveiką kraujospūdį.
Tačiau problema iškyla tada, kai šis produktas patiria pakartotinį terminį apdorojimą.
Kai špinatai šildomi antrą kartą, juose esantys nitratai pradeda transformuotis į nitritus. Dar pavojingiau yra tai, kad veikiant aukštai temperatūrai (ypač mikrobangų krosnelėje), nitritai gali virsti nitrozaminais.
Medicininėje literatūroje nitrozaminai įvardijami kaip potencialūs kancerogenai, galintys neigiamai paveikti ląstelių DNR ir padidinti onkologinių susirgimų riziką.
Grybai ir špinatai pakartotinai šildant sukuria tokią cheminę terpę, kurioje naudingos medžiagos paprasčiausiai virsta toksinais, kurių organizmui sunku atsikratyti.
Grybai: sudėtingi baltymai ir virškinimo problemos
Grybai yra dar vienas produktas, kurį geriausia suvartoti iškart po pagaminimo.
Jų cheminė sudėtis pasižymi itin sudėtinga baltymų struktūra, kuri pradeda irti beveik akimirksniu po pirmojo terminio apdorojimo. Grybai yra labai jautrūs oksidacijai ir fermentų poveikiui.
Pakartotinis karščio poveikis keičia šių baltymų sudėtį, todėl gaminys tampa ne tik bevertis, bet ir sunkiai pasisavinamas mūsų virškinimo sistemai.
Net jei grybai nebuvo sugedę, juos pašildę galite pajusti pilvo pūtimą, dieglius ar net toksinio pobūdžio sutrikimus, primenančius lengvą apsinuodijimą.
Tai nutinka todėl, kad pakitusi baltymų konfigūracija organizmui tampa neatpažįstama ir sunkiai suskaidoma, sukeliant lėtinį uždegimą virškinamajame trakte.
Nuotrauka: shutterstock.com
Kaip išvengti žalos ir saugiai vartoti likučius?
Nors grybai ir špinatai pakartotinai šildant kelia riziką, tai nereiškia, kad likusį maistą privalote išmesti. Specialistai rekomenduoja laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės išsaugoti sveikatą:
- Vartokite šaltus: Jei po pietų liko troškintų špinatų ar keptų grybų, geriau juos dėti į salotas, sumuštinius ar vartoti kaip šaltą užkandį. Taip išvengsite pavojingos nitratų transformacijos.
- Gaminkite mažomis porcijomis: Pasistenkite šių produktų ruošti tiek, kiek suvartosite vienu prisėdimu.
- Tinkamas laikymas: Jei vis tik nusprendėte palikti maistą kitam kartui, užtikrinkite, kad jis būtų atvėsintas kuo greičiau ir laikomas šaldytuve ne ilgiau kaip 24 valandas.
Kiti „rizikos grupės“ produktai
Verta paminėti, kad grybai ir špinatai pakartotinai šildant nėra vieninteliai pavojingi produktai. Panašūs procesai vyksta ir su bulvėmis bei vištiena.
Pavyzdžiui, antrą kartą šildoma vištiena taip pat keičia savo baltymų struktūrą, o bulvėse, jei jos ilgai laikomos kambario temperatūroje prieš šildymą, gali pradėti daugintis pavojingos bakterijos, kurių karštis ne visada sunaikina.
Išvada: maistas turi būti šviežias
Sveika mityba prasideda ne tik nuo produktų pasirinkimo, bet ir nuo tinkamo jų paruošimo bei vartojimo būdo. Suprasdami, kodėl grybai ir špinatai pakartotinai šildant tampa pavojingi, galite apsaugoti savo virškinimo sistemą nuo nereikalingo streso ir toksinų poveikio.
Leiskite maistui būti jūsų vaistu, o ne priežastimi, dėl kurios organizmas turi kovoti su kancerogenais. Rinkitės šviežumą ir saugumą kiekviename žingsnyje.