Vaikščiojimas daugeliui tampa pirmu žingsniu į aktyvesnį gyvenimo būdą. Tam nereikia jokios įrangos, sporto klubo narystės ar papildomo pasiruošimo. Tiesiog apsiauni patogesnius batus ir išeini – tiek pakanka, kad kūnas gautų naudos.
Pastaruoju metu kalbama apie tai, kad būtent reguliarus vaikščiojimas padeda mažinti riebalų kiekį pilvo srityje. Ši vieta ne šiaip estetinė problema. Čia kaupiasi visceralinis riebalų sluoksnis, kuris glaudžiai susijęs su padidėjusia lėtinių ligų rizika, hormonų disbalansu ir bendru organizmo išsekimu.
Laikas vaikščioti svarbus mažiau nei pats įprotis
Tad ar egzistuoja konkretus paros metas, kada yra geriausias laikas vaikščioti? Vieno universalaus atsakymo nėra, nes svarbiausia yra tai, kaip reguliariai ir ilgai tai pavyksta daryti. Vis dėlto, kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri laikai gali turėti nežymų pranašumą.
Pavyzdžiui, rytiniai pasivaikščiojimai dažnai siejami su geresne dienos pradžia, didesniu energijos lygiu ir netgi geresne miego kokybe vakare. Be to, jie padeda užfiksuoti pirmuosius žingsnius dar iki susikaupus streso ar darbų.
Tuo tarpu vaikščiojimas po valgio gali būti naudingas cukraus kiekiui kraujyje sureguliuoti. Jis sušvelnina gliukozės šuolius ir padeda raumenims efektyviau panaudoti energiją, ypač po vakarienės – kai dažnai suvalgomas didžiausias dienos maistas.
Rytinis vaikščiojimas aktyvuoja svarbiausius procesus pilvo riebalų mažinimui
Tinkamas paros metas gali turėti įtakos tam, kaip efektyviai kūnas reaguoja į fizinį krūvį. Nors svarbiausia – nuoseklumas, rytinis vaikščiojimas išsiskiria tuo, kad įjungia raktinius mechanizmus, atsakingus už riebalų deginimą ir hormonų balansą.
1. Padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje visai dienai. Po rytinio ėjimo kūnas tampa jautresnis insulinui, o tai reiškia mažesnę riebalų kaupimo tikimybę, ypač pilvo srityje. Tai ypatingai svarbu tiems, kurių mityba linkusi būti angliavandenių gausi.
2. Sumažina kortizolį tuo metu, kai jis natūraliai aukštas. Kortizolis ryte būna pakilęs – jei jis lieka nevaldomas, skatina visceralinių riebalų kaupimą. Vaikščiojimas švelniai sumažina šį hormoną ir mažina su tuo susijusią riziką.
3. Skatina medžiagų apykaitą dar iki pirmojo valgio. Ėjimas tuščiu skrandžiu padeda kūnui „užkurti“ riebalų deginimo režimą, kai energija imama ne iš paskutinio užkandžio, bet iš riebalų atsargų.
4. Pagerina limfos tekėjimą ir vidaus organų kraujotaką. Tai reiškia, kad geriau aprūpinamos kepenys, kurios atlieka svarbų vaidmenį riebalų apykaitoje. Be jų sklandaus darbo, riebalai tiesiog nebus efektyviai skaidomi.
5. Reguliuoja apetitą visai dienai. Rytinis judėjimas padeda subalansuoti alkio ir sotumo hormonų veiklą, dėl ko mažėja noras užkandžiauti ar persivalgyti vėliau.
6. Stiprina ryšį tarp fizinio aktyvumo ir savijautos. Po ėjimo dažnai jaučiamas emocinis pakilimas, didesnis aiškumas ir energija – tai didina tikimybę, kad norėsi judėti ir toliau.
7. Užtikrina sąlytį su natūralia dienos šviesa. Tai padeda sureguliuoti cirkadinį ritmą ir gerinti miego kokybę – o miego trūkumas yra vienas pagrindinių pilvo riebalų kaupimosi faktorių.
8. Sukuria stabilų energijos foną. Vietoj ryto su kava ar cukrumi, vaikščiojimas suteikia lėtesnį, bet tvaresnį energijos pakilimą.
9. Moko kūną disciplinos be spaudimo. Rytinis pasivaikščiojimas tampa kasdieniu ritualu, kurio neatsveria jokie greiti sprendimai ar reklaminių papildų pažadai.
10. Ilgainiui keičia visą požiūrį į kūno formavimą. Suvoki, kad rezultatai nėra greiti, bet jie tikri, ilgalaikiai ir pasiekiami be kraštutinumų.
Vakarinis vaikščiojimas – ne tik fizinis, bet ir emocinis išsikrovimas
shutterstock.com
Vakaras – tai laikas, kai kūnas ir protas po truputį ima lėtėti. Po intensyvios dienos pasivaikščiojimas gali tapti tarsi tiltu tarp streso ir ramybės. Net jei nesinori judėti, dažnai būtent toks lengvas fizinis aktyvumas padeda išeiti iš „galvoje besisukančių minčių“ režimo.
Tyrimai rodo, kad net 20–30 minučių ėjimo po vakarienės ženkliai pagerina cukraus įsisavinimą ir riebalų metabolizmą. Ypač tiems, kurie linkę į pilvo riebalų kaupimąsi ar turi jautresnį virškinimą, tai gali būti vertinga įpročio dalis.
Be to, vaikštant vakare dažnai išsprendžiami dienos metu neatsakyti klausimai. Kūnas juda, bet protas nusiramina. Tai skirtingas ritmas nei ryte – jis ne „užveda“, o švelniai nuleidžia į ramybę, gerina miego kokybę ir padeda greičiau pereiti į gilų poilsio režimą.
Svarbiausia, kad vakarinis vaikščiojimas padeda nutraukti „užkandžiavimų ciklą“. Vietoj to, kad ieškotum kažko saldaus ar traškaus, išeini trumpam pasivaikščioti – ir dažniausiai alkis išgaruoja.
Atsiminkite
Jei ieškote būdo mažinti pilvo riebalus be drastiškų dietų ar alinimo sporto salėje, pradėkite nuo paprasto, bet tvaraus žingsnio – ėjimo. Tai nereikalauja nei įrangos, nei pinigų, nei papildomo pasiruošimo. Tereikia noro pajudėti.
Vaikščiojimas, tai ne tik riebalų deginimas, bet ir laikas sau, protui ir sveikatai. Nesvarbu, ar tai rytas, ar vakaras – svarbiausia nuoseklumas. Net trumpi pasivaikščiojimai kasdien, laikui bėgant, atneša didžiulius pokyčius.
O jei jūsų tikslas yra sveikas kūnas ir energija be streso, atsiminkite, kad vaikščiojimas – vienas veiksmingiausių natūralių metodų mažinti visceralinius riebalus. Ir tai įprotis, kuris tikrai vertas jūsų pastangų.