Cholesterolis pagal amžių dažnai atrodo kaip sausa lentelė iš tyrimų atsakymo, bet nuo jo labai priklauso širdies ir kraujagyslių būklė. Skaičiai kraujo tyrime keičiasi bėgant metams, o tas pats rezultatas 25 metų ir 60 metų žmogui gali reikšti visiškai kitą riziką.
Suprasti, ar dar esate saugioje zonoje, padeda ne tik bendras cholesterolio kiekis, bet ir jo rūšys, lytis, svoris, paveldimumas. Toliau pažiūrėsime, kaip atrodo normalus cholesterolis pagal amžių, kada skaičiai jau signalizuoja pavojų ir ką galima padaryti, kad tyrimo atsakymas nebaidytų.
Kodėl cholesterolis keičiasi su amžiumi?
Bėgant metams organizmas natūraliai keičia hormonų pusiausvyrą, sulėtėja medžiagų apykaita, o kraujagyslės tampa mažiau elastingos. Tai tiesiogiai veikia cholesterolio rodiklius. Net ir žmonėms, kurie maitinas sveikai ir jaučiasi gerai, MTL (blogasis cholesterolis) linkęs kilti, o DTL (gerasis) – mažėti.
Šie pokyčiai nereiškia, kad sveikata būtinai blogės. Tačiau jie rodo, kad skirtinguose gyvenimo etapuose reikalingas skirtingas dėmesys širdžiai, kraujagyslėms ir mitybai.
Cholesterolis pagal amžių (suaugusiems)
20–29 m.
- Bendras cholesterolis: 3.9–5.2 mmol/l
- MTL < 2.0
- DTL > 1.0
30–39 m.
- Bendras cholesterolis: 4.0–5.5
- MTL < 2.2
- DTL > 1.0
40–49 m.
- Bendras cholesterolis: 4.4–5.7
- MTL < 2.5
- DTL > 1.0
50–59 m.
- Bendras cholesterolis: 4.6–6.0
- MTL < 2.7
- DTL > 1.1
60+ m.
- Bendras cholesterolis: 4.7–6.2
- MTL < 2.8
- DTL > 1.2
Vaikai
Normos žemesnės nei suaugusiųjų, tačiau tiksliai vertina gydytojas pagal amžių ir sveikatos būklę.
Ką reiškia rodikliai, jei jie viršija normą?
Padidėjęs cholesterolis pats savaime dažniausiai nesukelia jokių pojūčių, todėl daug žmonių apie problemą sužino tik atlikę kraujo tyrimą. Vis dėlto viduje vykstančius pokyčius ignoruoti pavojinga, nes per ilgesnį laiką blogasis cholesterolis tyliai pažeidžia kraujagysles.
Kai rodikliai nuolat viršija normą, kraujagyslių sienelėse pradeda formuotis apnašos. Jos kietėja, siaurina spindį ir apsunkina kraujo tekėjimą. Taip didėja rizika širdžiai, smegenų kraujotakai ir visam organizmui. Kuo aukštesni rodikliai ir kuo daugiau rizikos veiksnių (antsvoris, rūkymas, genetika, aukštas kraujospūdis), tuo pavojus dar labiau auga.
Pagrindinės su aukštu cholesteroliu susijusios rizikos
Aterosklerozė
Riebalų sankaupos prilimpa prie arterijų sienelių, kraujagyslės standėja, siaurėja ir praranda elastingumą. Tai pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligų priežastis.
Išeminė širdies liga
Kai širdies raumeniui ima trūkti deguonies, atsiranda spaudžiantis skausmas krūtinėje, o negydoma būklė gali baigtis infarktu.
Insultas
Sutrikus kraujo tekėjimui į smegenis, net kelios minutės gali sukelti negrįžtamus smegenų pažeidimus.
Periferinių arterijų liga
Silpna kraujotaka kojose sukelia skausmus, tirpimą, šlubčiavimą, o sunkiais atvejais – opas ar net gangreną.
Ksantomos ir ksantelazmos
Tai riebalinių sankaupų mazgeliai ant odos ar akių vokų. Jie nėra pavojingi, bet rodo, kad kraujyje jau seniai per daug cholesterolio.
Kaip sumažinti cholesterolį pagal amžių
Cholesterolis pagal amžių kinta natūraliai, tačiau rizika didėja tada, kai rodikliai nuolat peržengia normą. Kiekviename amžiaus tarpsnyje galima imtis labai konkrečių veiksmų, kurie duoda realų rezultatą. Čia – paprastos, bet veiksmingos gairės, lengvai pritaikomos kasdienybėje.
20–29 metų
Šiame amžiuje cholesterolis paprastai būna žemesnis, bet pagrindas sveikiems kraujagyslėms formuojasi būtent dabar.
- Riboti greitą maistą ir transriebalus.
- Kartą per 4–5 metus atlikti lipidogramą.
- Įtraukti daugiau skaidulų – avižų, daržovių, pupelių.
30–39 metų
Pradeda lėtėti medžiagų apykaita, formuotis pirmosios aterosklerozės užuomazgos.
- Griežčiau stebėti MTL lygį (<2.2 mmol/l).
- Į meniu įtraukti riebios žuvies (2–3 kartus per savaitę).
- Sumažinti cukraus ir rafinuotų produktų kiekį.
40–49 metų
Širdies ir kraujagyslių rizika jau aiškiai didėja, todėl reikia daugiau dėmesio.
- Artėti prie rekomenduojamos normos: bendras cholesterolis <5.7 mmol/l.
- Didinti fizinį aktyvumą – spartus ėjimas bent 30 min per dieną.
- Riešutai, alyvuogių aliejus, avokadai – kasdienai.
50–59 metų
Šiame amžiuje cholesterolis kyla dažniau dėl hormoninių pokyčių ir lėtesnės medžiagų apykaitos.
- Riboti sočiuosius riebalus (raudona mėsa, grietinėlė, sūriai).
- Įtraukti daugiau skaidulų ir omega-3.
- Tikrintis kas 1–2 metus.
60+ metų
Kraujagyslės natūraliai praranda elastingumą, todėl kiekvienas rodiklio nukrypimas turi didesnę reikšmę.
- Stengtis išlaikyti MTL <2.8 mmol/l.
- Prioritetas žuviai, kruopoms, daržovėms, mažiau kepintų patiekalų.
- Aptarti su gydytoju, ar reikalinga pagalba papildais ar vaistais.
Žemas cholesterolio lygis – kuo jis pavojingas
Apie aukštą cholesterolį kalbama nuolat, tačiau per mažas jo kiekis gali būti ne mažiau žalingas. Cholesterolis būtinas hormonų gamybai, nervų sistemos darbui, ląstelių struktūrai, todėl ryškus jo sumažėjimas paveikia visą organizmą.
Žemas lygis siejamas su sutrikusia reprodukcine funkcija, emociniais sutrikimais, virškinimo problemomis ir net padidėjusia insulto rizika. Dėl šios priežasties svarbu laiku pastebėti pokyčius ir išsiaiškinti galimas jų priežastis.
Staigus cholesterolio kritimas dažniausiai susijęs su kepenų, virškinimo ar skydliaukės veiklos sutrikimais, bet jį gali lemti ir pernelyg griežtos dietos. Kai organizmas negauna riebalų arba jų neįsisavina, cholesterolio sintezė sulėtėja, o tai paveikia hormonų balansą ir bendrą savijautą.
Galimos žemo cholesterolio priežastys
- Prasta mityba ar ilgalaikis badavimas
- Pernelyg griežtos dietos ar anoreksija
- Kepenų ligos
- Virškinamojo trakto sutrikimai
- Skydliaukės veiklos sutrikimai
- Sunkūs apsinuodijimai
- Infekcinės ligos
Išvada
Cholesterolis pagal amžių yra vienas aiškiausių rodiklių, parodančių, kaip dirba širdies ir kraujagyslių sistema. Kai rodikliai per aukšti arba per žemi, organizmas iš karto pradeda siųsti signalus – tik ne visada juos atpažįstame.
Reguliarūs tyrimai, subalansuota mityba ir sąmoningas požiūris į savo sveikatą padeda laiku pastebėti pokyčius ir išvengti rimtesnių pasekmių.
Cholesterolis pagal amžių leidžia suprasti, ar vis dar esate saugioje zonoje, ar jau metas imtis veiksmų. Stebėdami savo rodiklius ir reaguodami į juos laiku, galite ženkliai sumažinti širdies ligų riziką ir ilgiau išlaikyti stiprią sveikatą.
Šaltiniai
Šiame straipsnyje pateikta informacija remiasi patikimais, mediciniškai pripažintais šaltiniais, kurie reguliariai atnaujina duomenis apie cholesterolio normas, rizikos veiksnius ir širdies bei kraujagyslių ligų prevenciją: