Verdant burokėlius dažnai nutinka taip, kad vanduo tampa ryškiai raudonas, o pati daržovė atrodo blanki ir be gyvybės. Skonis lyg ir yra, bet kažko trūksta. Čia ir pasimato, kad verdant svarbios ne tik minutės, bet ir smulkios detalės.
Burokėlių virimas su actu yra vienas tų paprastų virtuvės triukų, kurį pabandžius tampa aišku, kodėl jis naudojamas. Spalva išlieka sodri, skonis tampa švelnesnis, o rezultatas matomas ne tik puode, bet ir lėkštėje.
Actas verdant burokėlius padeda išsaugoti spalvą ir skonį
Kai burokėliai verda paprastame vandenyje, jų natūralūs dažai lengvai ištirpsta ir iškeliauja į puodą. Dėl to vanduo nusidažo, o pats burokėlis praranda ryškumą ir tampa blankesnis, nei norėtųsi.
Burokėlių virimas su actu pakeičia situaciją labai paprastai. Rūgštesnė aplinka padeda „užrakinti“ spalvą pačioje daržovėje, todėl ji neišbėga į vandenį. Be to, burokėlio skonis tampa švelnesnis ir natūraliai saldesnis, be jokio papildomo cukraus.
Dėl šios priežasties taip virti burokėliai ypač tinka barščiams, salotoms ar mišrainėms. Jie ne tik gražiau atrodo, bet ir geriau išlaiko savo skonį net ir atvėsę.
Nedidelis acto kiekis daro skirtumą, bet svarbu nepersistengti
Čia nereikia jokių sudėtingų skaičiavimų ar tikslių matavimų. Pakanka labai nedaug, kad efektas būtų aiškiai matomas, o skonis liktų natūralus. Per didelis kiekis gali sugadinti visą rezultatą, todėl geriau pradėti nuo mažiau.
Į puodą su verdančiu vandeniu dažniausiai užtenka įpilti maždaug trečdalį šaukšto acto vienam litrui vandens. Jei burokėlių daugiau arba norisi ryškesnio efekto, kiekį galima padidinti iki vieno šaukšto, bet ne daugiau. Actas pilamas tada, kai vanduo jau užviręs, o burokėliai sudėti į puodą.
Jei acto namuose nėra, jį galima pakeisti citrinos sultimis. Veikimas labai panašus, tik skonis būna švelnesnis. Svarbu nepadauginti, nes per rūgštus vanduo gali užgožti natūralų burokėlių saldumą.
Smulkios klaidos verdant burokėlius dažnai sugadina rezultatą
Net ir naudojant actą, burokėliai gali gautis blyškūs ar praradę skonį, jei virimo metu padaromos kelios paprastos klaidos. Dažniausiai jos atsiranda ne iš nežinojimo, o iš skubėjimo ar įpročio daryti taip, kaip patogiau.
Viena iš jų yra per didelis pasiruošimas dar prieš verdant. Burokėliai jautriai reaguoja į bet kokius pažeidimus, todėl svarbu leisti jiems virti kuo natūralesnėje būsenoje. Kuo mažiau įsikišimo, tuo geresnis galutinis vaizdas ir skonis.
Dažniausios klaidos, kurių verta vengti:
- Burokėlių lupimas prieš virimą
- Uodegėlių nupjovimas dar prieš dedant į puodą
- Pjaustymas gabalais verdant
- Per stipri ugnis viso virimo metu
- Per ilgas virimas be reikalo
- Vandens nupylimas ir perplovimas po virimo
Jei burokėliai verdami sveiki, su odele ir uodegėle, jų sultys lieka viduje. Ugnį verta sumažinti vos tik vanduo užverda ir leisti jiems ramiai virti savo tempu. Taip išsaugoma spalva, skonis ir tekstūra, o rezultatas atrodo tvarkingas net be papildomų triukų.
Paskutiniai veiksmai po virimo padeda išgauti geriausią skonį
Net ir teisingai išvirus burokėlius, galutinis rezultatas priklauso nuo to, kas daroma po to. Šiame etape lengva arba dar labiau pagerinti skonį, arba jį sugadinti vienu neapgalvotu žingsniu.
1. Burokėliai neatvėsinami po tekančiu vandeniu
Karštų burokėlių plovimas nuplauna ne tik dalį spalvos, bet ir skonį. Geriau juos ištraukti iš vandens ir palikti atvėsti natūraliai.
2. Odelė lupama tik visiškai atvėsus
Atvėsus odelė nusiima lengvai, beveik pati. Taip išsaugoma daugiau sulčių ir paviršius lieka ryškus.
3. Druska dedama tik po virimo
Sūrus vanduo kietina burokėlius ir gali iškreipti skonį. Druską geriau naudoti jau ruošiant patiekalą.
4. Jei skonis per rūgštus, balansas atkuriamas švelniai
Pakanka žiupsnelio cukraus ar šlakelio aliejaus. Tai sušvelnina rūgštį, bet nepakeičia paties burokėlio charakterio.
5. Pjaustymas atliekamas tik prieš pat naudojimą
Anksti supjaustyti burokėliai greičiau praranda drėgmę ir spalvą. Vientisi jie laikosi gerokai geriau.
Apibendrinant
Burokėlių virimas su actu parodo, kad net paprastas gaminimas gali duoti visai kitą rezultatą, jei žinai kelias smulkmenas. Nedidelis rūgšties kiekis padeda išsaugoti spalvą, pagerina skonį ir leidžia burokėliams atrodyti taip, kaip ir norisi matyti juos lėkštėje.
Kai burokėliai verdami sveiki, nepervirti ir su trupučiu acto, jie išlaiko savo natūralų charakterį ir tampa puikiu pagrindu tiek sriuboms, tiek salotoms ar paprastam patiekalui su aliejumi. Tokį būdą pabandžius, grįžti prie virimo paprastame vandenyje jau nebesinori.