Inkstai yra vieni tyliausių mūsų organizmo darbininkų. Jie nepertraukiamai filtruoja kraują, šalina toksinus ir reguliuoja skysčių pusiausvyrą, tačiau apie savo sutrikimus dažnai praneša tik tada, kai problema tampa rimta.
Viena pirmųjų užuominų apie galimą inkstų funkcijos nepakankamumą ar pažeidimą yra baltymai šlapime. Medicinoje šis reiškinys vadinamas proteinurija. Slaugytojai pastebi, kad žmonės retai atkreipia dėmesį į šlapimo pokyčius, nors paprastas stebėjimas galėtų padėti pastebėti ligą ankstyvoje stadijoje.
Baltymo nustatymas pagal putojimą yra vienas iš liaudiškų metodų, kuris skatina žmones labiau domėtis savo savijauta ir laiku kreiptis į specialistus profesionaliai apžiūrai.
Kas iš tiesų yra baltymas šlapime?
Mūsų kraujyje esantys baltymai yra gyvybiškai svarbios statybinės medžiagos, kurios atsakingos už audinių atstatymą ir fermentų gamybą. Sveiki inkstai veikia kaip itin tankus sietas: jų filtravimo vienetai, vadinami glomerulais, praleidžia vandenį ir smulkias atliekas, tačiau sulaiko dideles baltymų molekules kraujotakoje.
Tik maža dalis baltymų prasiskverbia pro šį filtrą, tačiau net ir tada apie 98% jų proksimaliniuose inkstų kanaluose yra reabsorbuojami, t. y. sugrąžinami atgal į kraują tolimesniam naudojimui.
Kai inkstų filtrai pažeidžiami, pro juos pradeda „sunktis“ didesnis baltymų kiekis, kurio organizmas nespėja susigrąžinti. Tai gali rodyti ne tik inkstų, bet ir kepenų patologijas, širdies nepakankamumą ar nėščiųjų gestozę.
Visgi, proteinurija ne visada reiškia lėtinę ligą. Ji gali būti funkcinė – atsirasti dėl stipraus emocinio streso, ilgalaikio karščiavimo, dehidratacijos ar itin intensyvaus fizinio krūvio sporto salėje.
Jei baltymų atsiranda būtent dėl inkstų struktūros pažeidimo, tokia būklė vadinama renaline proteinurija, kuri reikalauja specifinio gydymo.
Kas nutinka, kai inkstai nusilpsta
Inkstų filtracijos procesas yra itin subtilus. Kai inkstų kanaliukai nebespėja atlikti savo darbo, baltymai negrįžta į kraują, o pasišalina iš organizmo.
Tai ne tik rodo organo pažeidimą, bet ir sekina organizmo atsargas. Ilgainiui baltymų praradimas sukelia skysčių kaupimąsi audiniuose, nes kraujyje sumažėja osmosinis slėgis.
Todėl bet koks įtarimas dėl pakitusios šlapimo sudėties turėtų būti rimtas signalas pasitikrinti sveikatą laboratorijoje.
Liaudiškas testas su vandens stikline: kaip tai veikia?
Nors oficialioje medicinos literatūroje šis konkretus metodas nėra aprašytas kaip patikimas diagnostinis įrankis, jis dažnai minimas kaip greitas savikontrolės būdas namuose, padedantis ugdyti budrumą.
Testo esmė – stebėti šlapimo paviršiaus įtempimą ir galimą putų susidarymą reakcijoje su vandeniu.
Kaip atliekamas stebėjimas
Metodas yra itin paprastas: į permatomą stiklinę su švariu kambario temperatūros vandeniu įpilama šiek tiek šlapimo.
Reikia stebėti paviršiaus reakciją: jei atsiranda daug tirštų, baltų putų, kurios primena muilo burbulus ir ilgą laiką, pavyzdžiui, kelias minutes ar ilgiau, neišnyksta, tai gali būti indikacija, kad šlapime yra padidėjęs baltymų kiekis.
SVARBU: Šis metodas nėra diagnostikos būdas. Putojimas gali atsirasti dėl daugelio pašalinių priežasčių: stiprios dehidratacijos, specifinės dietos, kurioje gausu mėsos, ar tam tikrų vartojamų vaistų.
Be to, putas gali sukelti ir tiesiog stipri srovė ar šlapime esančios valymo priemonių liekanos klozete, todėl baltymo nustatymas pagal putojimą turėtų būti vertinamas tik kaip papildomas motyvas užsiregistruoti vizitui pas gydytoją nefrologą.
Nuotrauka: shutterstock.com
Kada putojantis šlapimas tampa pavojaus signalu?
Profesionalus inkstų patikrinimas visada prasideda nuo vizualinio vertinimo. Sveikas šlapimas būtinai turi būti skaidrus ir šviesiai geltonas.
Bet koks nuolatinis drumstumas gali rodyti bakterijų, gleivių, riebalų ar mineralinių elementų, tokių kaip druskos, buvimą.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Turėtumėte nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote stipriai putojantį šlapimą kelis kartus iš eilės. Taip pat pavojaus signalas yra atsiradę patinimai, ypač ryte paakių srityje arba kojų kulkšnyse vakarais.
Atkreipkite dėmesį, jei pakito šlapimo spalva – jis pasidarė tamsus, panašus į arbatą, arba pastebimai sumažėjo šlapimo kiekis per parą, nors geriate tiek pat skysčių. Maudžiantis skausmas juosmens srityje taip pat yra dažnas inkstų ligų palydovas.
Išvada: pasitikėkite laboratoriniais tyrimais
Nors baltymo nustatymas pagal putojimą gali padėti laiku pastebėti organizmo siunčiamus signalus, vienintelis patikimas būdas patikrinti inkstų funkciją yra laboratorinė analizė. Šlapimo tyrimas ir kraujo tyrimas, nustatant kreatinino bei šlapalo lygį, parodys tikrąjį inkstų filtracijos pajėgumą ir padės išvengti komplikacijų.
Liaudies pastebėjimai yra puikus būdas ugdyti kasdienį budrumą, tačiau galutinę diagnozę ir gydymo planą turi nustatyti kvalifikuotas gydytojas. Pasirūpinkite savo inkstais dabar, nes jų sveikata yra jūsų bendro gyvybingumo ir ilgaamžiškumo pamatas.