Arbata dažnai geriama įpročio vedina, nesvarstant, ar ji tuo metu tikrai tinka. Viena padeda pabusti, kita ramina, trečia palengvina savijautą, bet ne kiekviena veikia vienodai kiekvienam. Todėl arbata pagal sveikatos būklę tampa ne smulkmena, o gana praktišku pasirinkimu.
Skirtingos arbatos organizmą veikia skirtingai. Kai kurios gali padėti virškinimui, kitos labiau tinka nervams ar miegui, o dar kitos netinka vakare, nors dieną atrodo puikus pasirinkimas. Čia svarbus ne tik pats augalas, bet ir laikas, kada arbata geriama.
Arbata pagal sveikatos būklę
Arbata gali būti labai naudinga, bet tik tada, kai geriama ne bet kokia. Skirtingos žolelės ir lapai veikia skirtingas organizmo vietas, todėl arbata turi būti parenkama tiksliai, o ne iš įpročio.
1. Esant rėmeniui ir sunkumui skrandyje geriausiai tinka imbierinė arbata
Imbierinė arbata dažnai giriama žmonių, kuriuos vargina rėmuo ar lėtas virškinimas. Ji padeda sumažinti deginimo jausmą ir palengvina maisto judėjimą skrandyje.
Ji ypač naudinga po gausesnio valgymo. Daugelis pastebi, kad diskomfortas sumažėja greičiau, o pilvas nebejaučia sunkumo.
2. Kai vargina pilvo pūtimas ir skysčių kaupimasis, tinka hibisko arbata
Hibisko arbata pasižymi lengvu šlapimą varančiu poveikiu. Dėl to ji dažnai pasirenkama, kai jaučiamas pilvo pūtimas ar tempimas.
Ši arbata padeda jaustis lengviau ir neapkrauna virškinimo. Ji tinka tiems, kurie nemėgsta stiprių žolelių skonių, bet nori aiškaus efekto.
3. Esant nervingumui ir įtampai verta rinktis rozmarinų arbatą
Rozmarinų arbata dažnai pasirenkama tada, kai jaučiamas vidinis nerimas ar įtampa. Ji neturi kofeino ir veikia švelniai, be staigių pojūčių.
Daugelis pastebi, kad ši arbata padeda nusiraminti, sumažina minčių chaosą ir leidžia kūnui atsipalaiduoti.
4. Kai organizmui reikia lengvo valymo, bet ne prieš miegą, tinka kiaulpienių arbata
Kiaulpienių arbata palaiko kepenų veiklą ir skatina skysčių pasišalinimą. Ji dažnai geriama, kai jaučiamas sunkumas ar vangumas.
Svarbu žinoti, kad ji nėra geriausias pasirinkimas vakare. Dėl poveikio šlapimo sistemai ji labiau tinka dienos metu.
5. Jei reikia susikaupimo ir aiškios galvos, tinka žalioji arbata
Žalioji arbata dažnai pasirenkama, kai trūksta energijos, bet nenorima stipraus poveikio. Ji padeda susikoncentruoti ir palaikyti dėmesį.
Tačiau esant jautrumui kofeinui ar nerimui, ją verta riboti. Tokiu atveju arbata pagal sveikatos būklę turėtų būti raminanti, o ne stimuliuojanti.
6. Padidėjusiam kraujospūdžiui labiau tinka hibisko arbata
Hibisko arbata veikia per skysčių balansą ir kraujagyslių tonusą. Dėl to ji dažniau pasirenkama tada, kai spaudimas linkęs kilti, ypač kartu su patinimu ar sunkumo jausmu.
Ji nėra stimuliuojanti, todėl neapkrauna širdies ir tinka tiems, kurie vengia kofeino.
7. Cholesterolio palaikymui labiau tinka žalioji arba juodoji arbata
Šios arbatos veikia per kraujagyslių būklę ir riebalų apykaitą. Jos dažniau įtraukiamos į mitybą tada, kai svarbu palaikyti stabilesnius kraujo rodiklius.
Svarbus saikas. Arbata čia veikia kaip kasdienis fonas, o ne kaip greitas sprendimas.
8. Uždegiminiams pojūčiams mažinti tinka imbierinė arbata
Imbierinė arbata veikia per šildantį ir raminantį poveikį. Ji dažniau geriama tada, kai jaučiamas bendras kūno sunkumas, sąnarių maudimas ar vidinis uždegimas.
Tai viena iš tų arbatų, kuri labiau veikia pojūtį ir savijautą, o ne konkrečius skaičius tyrimuose.
Ne kiekviena arbata tinka visiems ir visada
Nors arbata atrodo nekaltas gėrimas, ne kiekvienu atveju ji bus tinkama. Arbata pagal sveikatos būklę turi būti pasirenkama ne tik pagal naudą, bet ir pagal tai, kaip organizmas reaguoja.
Jeigu vargina jautri širdis ar nerimas, stiprios arbatos su kofeinu gali pabloginti savijautą. Tokiu atveju net ir žalioji ar juodoji arbata gali sukelti diskomfortą, nors kitiems jos tinka puikiai.
Taip pat svarbu nepersistengti su žolelėmis, kurios veikia skysčių pasišalinimą. Kiaulpienių ar hibisko arbata dieną gali padėti, bet vakare sukelti papildomų nepatogumų.
Dar vienas dalykas – kiekis. Net ir naudinga arbata, geriama be saiko, gali apkrauti organizmą. Du ar trys puodeliai per dieną daugeliu atvejų yra riba, kurios peržengti nereikia.
Išvados
Arbata veikia geriausiai tada, kai pasirenkama ne iš įpročio, o pagal tai, ko tuo metu reikia organizmui. Arbata pagal sveikatos būklę gali padėti jaustis geriau, jei ji dera su konkrečia savijauta, o ne prieštarauja jai.
Vieniems labiau tiks arbata virškinimui, kitiems – kraujospūdžiui ar nervinei įtampai. Svarbu suprasti, kad net ir naudingi augalai netinka visiems vienodai, todėl verta stebėti, kaip organizmas reaguoja.
Saikas ir laikas čia turi ne mažesnę reikšmę nei pati arbata. Keli puodeliai per dieną, tinkamai parinkti pagal poreikį, duoda daugiau naudos nei nuolatinis gėrimas be aiškaus tikslo.
Kai arbata tampa apgalvotu pasirinkimu, o ne automatiniu veiksmu, ji iš tiesų gali prisidėti prie geresnės kasdienės savijautos.