Aksominė bulvių košė nėra atsitiktinumas ir ne sėkmės reikalas. Ji prasideda nuo vieno nedidelio sprendimo, kuris pakeičia visą rezultatą. Skonis tampa sodresnis, tekstūra švelni, vientisa, o šaukštas slysta taip, kaip įprastoje košėje taip ir neįvyksta.
Tokia košė dažnai palieka įspūdį svečiams. Ne dėl įmantrių prieskonių, o dėl pojūčio burnoje ir gylio, kurio sunku pasiekti įprastu būdu. Ir tam nereikia nei profesionalios virtuvės, nei sudėtingų technikų.
Aksominės bulvių košės receptas su vienu slaptu priedu
Receptas tinka tiek kasdieniam stalui, tiek tada, kai norisi padaryti įspūdį. Nereikia daug ingredientų, bet labai svarbu jų eiga ir momentas, kada jie sudedami.
Ingredientai
- bulvės
- sviestas
- karštas pienas arba grietinėlė
- smulkiai tarkuotas kietasis brandintas sūris
- druska pagal skonį
- labai mažas žiupsnelis malto muskato riešuto
1. Bulves virkite įprastai, kol jos bus tikrai minkštos. Svarbu jų nepervirti iki subyrėjimo, bet ir nepalikti kietų, nes tada teks per daug spausti grūstuvu, o to šiame recepte reikia vengti. Jei reikia, šiek tiek nuoviro pasilikite atskirai.
2. Kol bulvės dar karštos, sudėkite sviestą ir iš karto berkite smulkiai tarkuotą sūrį. Maišykite ramiai, ne plakdami, kad sūris tolygiai ištirptų ir susijungtų su bulvėmis. Būtent šiame etape košė pradeda keistis ir tampa švelni.
3. Tuomet po truputį pilkite karštą pieną arba grietinėlę, kol pasieksite norimą tirštumą. Pabaigoje įberkite druskos ir labai mažą kiekį muskato riešuto. Košė turi likti minkšta, bet ne skysta, su vientisa, glotnia tekstūra.
Brandintas sūris suteikia košei tai, ko nepadarys nei sviestas, nei pienas
Brandintas kietasis sūris šioje košėje nėra dėl sūrumo. Jo paskirtis visai kita. Jis tirpsta lėtai ir tolygiai, susijungia su bulvėmis ir riebalais, todėl tekstūra tampa vientisa, be gumuliukų ir be vandeningumo.
Dar vienas dalykas, kurį duoda toks sūris, yra gylis. Skonis nepasidaro ryškiai sūrus ar aitrus, bet atsiranda sotumas, kurio dažnai trūksta paprastai bulvių košei. Valgant ji atrodo pilnesnė, bet ne sunki.
Svarbu ir tai, kad brandintas sūris, skirtingai nei minkšti ar puskiečiai, neišsitempia ir nevirsta siūlais. Jis tiesiog dingsta masėje, palikdamas tik švelnumą ir subtilų poskonį. Dėl to aksominė bulvių košė atrodo tvarkinga, lygi ir labai maloni valgyti net ir atvėsusi.
Atsiminkite
Atsiminkite, kad aksominė bulvių košė gimsta ne iš ingredientų gausos, o iš jų suderinimo. Vienas gerai parinktas priedas gali pakeisti visą patiekalo pojūtį, jei jis naudojamas tinkamu metu ir be skubėjimo.
Ši košė neturi būti perkrauta prieskoniais ar papildomais skoniais. Kuo paprasčiau, tuo geriau atsiskleidžia jos tekstūra ir sodrumas. Būtent dėl to ji tinka ir šventiniam stalui, ir jaukiems pietums, kai norisi kažko patikimo ir tikrai skanaus.
Jei kartą pavyko išgauti tokį rezultatą, prie įprastos versijos grįžti jau sunku. Aksominė bulvių košė labai greitai tampa tuo patiekalu, kurio visi laukia dar prieš jam pasirodant ant stalo.