Kai kalbame apie žemuoges ar mėlynes, dažniausiai galvojame apie jų vaisius – skanius, aromatingus ir naudingus.
Tačiau retas susimąsto, kad ne ką mažiau vertingos yra ir jų šakelės.
Žemuogių ir mėlynių šakelių nauda – tai senolių žiniomis paremtas, bet šiandien vis dar mažai žinomas natūralus sveikatos šaltinis.
Liaudies medicina jau seniai pastebėjo, kad šiose smulkių uogų krūmelių dalyse slypi ištisa gydomoji galia: nuo švelnaus priešuždegiminio poveikio iki organizmo stiprinimo pereinamuoju metų laiku.
Tai – ne vaistas, o natūralus būdas palaikyti pusiausvyrą, ypač kai norisi profilaktiškai stiprinti organizmą be cheminių papildų.
Kuo ypatingos žemuogių ir mėlynių šakelės?
Nors šakelės atrodo kukliai, jų cheminė sudėtis turtinga vertingų medžiagų.
Senovėje jos dažnai būdavo renkamos kartu su uogomis ir džiovinamos arbatai ar nuovirui.
Šiandien, kai vėl grįžtama prie natūralių priemonių, verta prisiminti jų naudą.
1. Antioksidantai – natūralus apsaugos skydas
Tiek žemuogių, tiek mėlynių šakelėse aptinkama polifenolių, flavonoidų ir taninų.
Šios medžiagos veikia kaip antioksidantai – padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, lėtina senėjimo procesus, stiprina ląsteles.
2. Priešuždegiminis poveikis
Šakelėse esantys taninai veikia švelniai priešuždegimiškai. Liaudies medicina juos naudojo esant peršalimo simptomams, gerklės skausmui ar net šlapimo takų uždegimams.
Dėl šios savybės šakelių užpilas buvo vartojamas ir kaip prevencinė priemonė šaltuoju metų laiku.
3. Gerina virškinimą
Ypač mėlynių šakelės pasižymi sutraukiančiomis savybėmis, todėl gali padėti esant viduriavimui ar skrandžio jautrumui.
Tuo tarpu žemuogių šakelės veikia švelniau, tačiau padeda reguliuoti virškinimo procesus, slopina pilvo pūtimą.
4. Ramina nervų sistemą
Švelnus, bet jaučiamas raminantis poveikis buvo žinomas senolių praktikose.
Šakelių arbata vakare padėdavo nusiraminti, lengviau užmigti ir sumažinti įtampą po dienos darbų.
Natūralus būdas palengvinti emocinę įtampą – be jokių stiprių preparatų.
Kaip rinkti, džiovinti ir naudoti šakeles?
Senolių praktikoje viskas prasidėdavo nuo tinkamo rinkimo laiko.
Ir nors šakelės nėra toks trapus gamtos turtas kaip žiedai ar uogos, vis dėlto svarbu laikytis kelių taisyklių, kad išsaugotumėte jų vertingąsias savybes.
Kada ir kaip rinkti?
Geriausia rinkti ankstyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje, kai šakelės dar jaunos, tačiau jau pilnai subrendusios.
Venkite sausų, lūžinėjančių ar pažeistų šakelių. Renkant būkite švelnūs – netraukite šaknų, nes krūmelis turi atsigauti.
Džiovinimas
Šakeles susmulkinkite iki 3–5 cm ilgio gabalėlių ir paskleiskite plonu sluoksniu ant popieriaus ar natūralaus audinio.
Džiovinkite gerai vėdinamoje, tamsioje vietoje, vengdami tiesioginės saulės. Kai šakelės tampa trapios – jos tinkamos laikyti.
Laikykite stikliniame ar sandariame popieriniame inde, tamsioje vietoje. Naudingosios savybės išlieka apie 1 metus.
Kaip vartoti?
Arbata (užpilas):
1 arbatinis šaukštelis džiovintų šakelių užpilamas 250 ml verdančio vandens. Palikite 10–15 minučių.
Vartoti 1–2 kartus per dieną. Skonis švelnus, miško aromato, ypač malonus su šaukšteliu medaus.
Profilaktinis kursas:
Gerkite 2–3 savaites, tuomet padarykite pertrauką. Tinka kaip sezono pereinamojo laikotarpio stiprinimo priemonė.
Patarimas: šakelės gali būti derinamos su kitomis žolelėmis – pavyzdžiui, melisa ar liepžiedžiais, jei norite raminamojo efekto.
Išvada: miško dovanos – ne tik skanios, bet ir gydančios
Žemuogių ir mėlynių šakelių nauda dažnai lieka šešėlyje, tačiau tai – vienas iš tų natūralių lobynų, kurį verta sugrąžinti į kasdienybę.
Švelnus, bet veiksmingas poveikis kūnui ir emocijoms primena, kad gamta žino, ko mums reikia – tereikia įsiklausyti.
Nereikia sudėtingų preparatų ar brangių papildų. Kartais užtenka pasivaikščiojimo miške, keleto surinktų šakelių ir šilto puodelio arbatos – tam, kad vėl pasijustume stipresni, ramesni ir arčiau savęs.
