Žalioji arbata nuo cholesterolio vis dažniau minima kalbant apie paprastus, kasdienius pasirinkimus, galinčius prisidėti prie geresnės savijautos. Ypač vyresniame amžiuje, kai kraujo tyrimų rodikliai ima kelti daugiau klausimų, dėmesys krypsta ne tik į vaistus, bet ir į tai, kas kasdien atsiduria puodelyje.
Mitybos specialistai pastebi, kad žmonės, susidūrę su padidėjusiu cholesterolio kiekiu, dažniausiai pradeda nuo mitybos pokyčių – mažina sočiųjų riebalų kiekį, renkasi daugiau skaidulų. Tačiau vis dažniau kalbama ir apie gėrimus, galinčius turėti papildomą teigiamą poveikį. Arbata, ypač žalioji, čia užima svarbią vietą.
Žaliojoje arbatoje gausu antioksidantų, o jos poveikis organizmui tiriamas jau ne vienerius metus. Kai kurie tyrimai rodo ryšį tarp reguliaraus vartojimo ir palankesnių cholesterolio rodiklių.
Žalioji arbata ir jos poveikis cholesterolio kiekiui
Kalbant apie žaliąją arbatą nuo cholesterolio, mitybos specialistai dažniausiai pabrėžia jos sudėtį. Arbatos lapeliuose natūraliai gausu polifenolių – biologiškai aktyvių junginių, kurie organizme veikia kaip antioksidantai ir gali turėti įtakos riebalų apykaitai.
Polifenoliai ir antioksidantai kasdienėje mityboje
Žalioji arbata išsiskiria didesne polifenolių koncentracija nei daugelis kitų arbatos rūšių. Būtent dėl to ji dažnai minima kalbant apie širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymą. Pastebima, kad reguliarus šio gėrimo vartojimas siejamas su nedideliais, bet reikšmingais cholesterolio rodiklių pokyčiais.
Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad arbata veikia kaip bendros mitybos dalis, ypač kai kartu laikomasi subalansuoto raciono.
Ryšys su „bloguoju“ cholesteroliu
Kai kurie tyrimai parodė, kad žaliosios arbatos vartojimas siejamas su MTL cholesterolio, dar vadinamo „bloguoju“, sumažėjimu. Tyrimuose dalyvavusių žmonių kraujo rodikliai gerėjo po truputį, tačiau rezultatai buvo nuoseklūs.
Ypatingas dėmesys skiriamas žmonėms, turintiems gretutinių sveikatos būklių. Nedidelio masto tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali būti naudinga kaip papildomas mitybos elementas.
Kodėl rezultatai nėra vienodi visiems
Specialistai pabrėžia, kad žaliosios arbatos poveikis cholesterolio kiekiui gali skirtis. Tam įtakos turi amžius, bendra sveikatos būklė, fizinis aktyvumas ir kiti mitybos įpročiai. Dėl šios priežasties nėra vienos universalios rekomendacijos, tinkančios visiems.
Nuotrauka: shutterstock.com
EGCG – junginys, dėl kurio žalioji arbata minima dažniausiai
Kalbant apie žaliąją arbatą nuo cholesterolio, beveik visada minimas vienas konkretus junginys – epigalokatechino galatas, trumpinamas EGCG. Būtent jis laikomas pagrindine priežastimi, kodėl žalioji arbata taip dažnai siejama su palankesniais cholesterolio rodikliais.
Kaip EGCG veikia organizme
EGCG priskiriamas stipriems antioksidantams. Tyrimuose pastebima, kad šis junginys gali prisidėti prie bendro cholesterolio ir MTL cholesterolio kiekio mažėjimo. Manoma, kad EGCG veikia keliais lygmenimis – dalyvauja riebalų apykaitos procesuose ir gali slopinti lipidų pasisavinimą žarnyne.
Mitybos specialistai pabrėžia, kad pokyčiai fiksuojami palaipsniui, reguliariai vartojant žaliąją arbatą kaip subalansuotos mitybos dalį.
Ką rodo tyrimai su skirtingomis grupėmis
Kai kuriuose tyrimuose buvo analizuojami žmonės, turintys lėtinių sveikatos sutrikimų. Pastebėta, kad asmenims, sergantiems 2 tipo diabetu ir inkstų pažeidimais, kasdien išgeriant kelis puodelius žaliosios arbatos, sumažėjo bendras cholesterolio kiekis kraujyje.
Kiek žaliosios arbatos laikoma pagrįstu kiekiu
Specialistai sutaria, kad vieno tikslaus kiekio, tinkančio visiems, nėra. Tyrimuose dažniausiai minimi 2–3 puodeliai per dieną, tačiau realus poveikis priklauso nuo daugelio individualių veiksnių.
Pabaiga: kasdienis įprotis, galintis padėti
Kalbant apie žaliąją arbatą nuo cholesterolio, mitybos specialistų nuomonė gana nuosaiki. Tyrimai rodo, kad šis gėrimas gali prisidėti prie palankesnių cholesterolio rodiklių, ypač dėl jame esančių polifenolių ir EGCG, tačiau poveikis dažniausiai būna laipsniškas.
Žalioji arbata vertinama kaip mitybos dalis, o ne atskiras sprendimas. Ji gali papildyti subalansuotą racioną, kuriame pakanka skaidulų, ribojami sotieji riebalai ir palaikomas aktyvesnis gyvenimo būdas. Būtent toks kontekstas leidžia tikėtis realios naudos, ypač vyresniame amžiuje.
Svarbu nepamiršti ir saikingumo. Nors žaliojoje arbatoje kofeino mažiau nei kavoje, per didelis kiekis gali sukelti nemalonių pojūčių. Dėl šios priežasties rekomenduojama įsiklausyti į organizmo reakcijas ir, esant poreikiui, pasitarti su sveikatos specialistu.