Kiek kartų gamindami valgį be sąžinės graužaties išmetėte kiaušinio lukštą, bulvės lupeną ar banano žievelę? Dauguma mūsų tai darome kasdien, nė nesusimąstydami, kad kartu išmetame ir daugybę naudingų medžiagų, galinčių pasitarnauti sveikatai.
Gamta iš tiesų dosni – net tai, kas laikoma atlieka, gali tapti natūraliu vaistu ar priežiūros priemone. Kiekviena žievelė, sėkla ar lukštas turi savitų savybių, kurias žmonės seniau mokėjo panaudoti praktiškai. Tad pažvelkime iš naujo į savo virtuvės šiukšliadėžę – galbūt ten slypi natūrali namų vaistinėlė.
Kiaušinių lukštai – natūralus kalcio šaltinis
Kiaušinių lukštai dažnai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę, nors juose slypi tikra sveikatos stiprinimo galia. Tai vienas geriausių natūralaus kalcio šaltinių – ypač naudingas silpniems nagams, trapiems kaulams, kraujuojančioms dantenoms ir net esant osteoporozei.
Liaudies praktikoje kiaušinių lukštų milteliai buvo vartojami ir nuo reumato, astmos, dilgėlinės, net vidurių užkietėjimo. Ypač jie rekomenduoti nėščiosioms ir vaikams, nes padeda stiprinti kaulinį audinį bei imunitetą.
Norint juos paruošti, reikia naudoti tik žalius kiaušinius. Kruopščiai nuplaukite šiltu muiluotu vandeniu, pašalinkite baltymo likučius ir vidinę plėvelę. Lukštus išdžiovinkite 2–3 valandas (ne saulėje – šviesa skaido kalcį), o vaikams – švelniai pakepinkite orkaitėje. Tuomet susmulkinkite porcelianinėje grūstuvėje arba kavamale, laikykite stikliniame buteliuke tamsioje vietoje.
Gautus miltelius vartokite su varške, koše ar jogurtu – po 1,5–2 gramus per dieną, priklausomai nuo amžiaus. Tai paprastas, saugus ir natūralus būdas papildyti organizmą kalciu be sintetinių priedų.
Bulvių lupenos – sveikatos šaltinis tiesiai nuo stalo
Bulvės – kasdienis produktas, tačiau jų lupenos dažnai lieka neįvertintos. Iš tiesų jos slepia daug mineralų, ypač kalio ir magnio, todėl gali būti naudingos tiek širdies, tiek kraujotakos sistemai.
Liaudyje bulvių lupenų nuovirai buvo vartojami ne tik nuo hipertenzijos, bet ir kaip pagalbinė priemonė sergant bronchitu ar net hemorojumi.
Bulvių lupenų nuoviras nuo aukšto kraujospūdžio
Šis paprastas gėrimas padeda sureguliuoti skysčių pusiausvyrą organizme. Lupenas užpilkite verdančiu vandeniu tiek, kad vos apsemtų, pavirkite 10 minučių ir atvėsinkite. Gerkite po du valgomuosius šaukštus keturis kartus per dieną prieš valgį.
Garų vonelės nuo hemorojaus
Į didesnį puodą suberkite 3–5 litrams vandens skirtas bulvių lupenas, užvirkite ir supilkite į patogų indą – pavyzdžiui, naktipuodį. Atsisėskite virš garų 15–20 minučių. Tokios procedūros padeda sumažinti diskomfortą ir skausmą.
Kompresas nuo bronchito
Lupenas pavirkite 10–15 minučių, nupilkite vandenį ir sutrinkite iki vientisos masės. Gautą košelę suvyniokite į marlę ir uždėkite ant krūtinės kaip šiltą kompresą. Jis padeda palengvinti kvėpavimą ir mažina uždegimą.
Svogūnų žievelės – natūralus antibakterinis vaistas
Dažnai nulupame svogūną ir be jokio gailesčio išmetame jo žieveles. Tačiau būtent jose slepiasi daugiausia flavonoidų ir antiseptinių medžiagų, kurios gali padėti organizmui kovoti su uždegimais, sloga ir net dantenų kraujavimu.
Nuo slogos ir peršalimo
Užpilkite 4 valgomuosius šaukštus susmulkintų svogūnų žievelių verdančiu vandeniu ir įkvėpkite garus 3–5 minutes. Tokia inhaliacija padeda atverti kvėpavimo takus ir sumažinti nosies užgulimą.
Burnos skalavimui ir gerklės skausmui
3 arbatinius šaukštelius sausų žievelių užpilkite puse litro karšto vandens, užvirkite ir palikite pritraukti 4 valandoms. Gautu užpilu galima skalauti gerklę esant stomatitui ar pūliniams.
Nuo cistito ir venų varikozės
Sergant cistitu, 3 arbatinius šaukštelius žievelių užplikykite 2 puodeliais verdančio vandens, palaikykite 30 minučių ir gerkite po ¼ puodelio du kartus per dieną 3–5 dienas.
Norint pagerinti kraujotaką ar sumažinti kojų tinimą, gaminama tinktūra: 2 šaukštus žievelių užpilkite 100 ml degtinės, palaikykite savaitę, perkoškite ir gerkite po 20 lašų 2–3 kartus per dieną prieš valgį.
Arbūzų ir melionų žievelės – gaivus būdas stiprinti organizmą
Arbūzo žievelės – tai tikra vasaros paslaptis. Nors dažniausiai jas išmetame, jos gali būti naudingos tiek išoriškai, tiek vidiniam organizmo stiprinimui.
Arbūzų žievelių nuovirai nuo seno vartoti kaip natūralus diuretikas, padedantis šalinti skysčių perteklių ir mažinti tinimus. Užtenka vieną dalį susmulkintos žievelės užvirinti dešimtyje dalių vandens, perkošti ir gerti po pusę stiklinės kelis kartus per dieną.
Tuo tarpu žalioji arbūzo žievelės dalis, išdžiovinta ir užplikyta, padeda nuraminti virškinimo sistemą – ypač esant storosios žarnos uždegimui. Liaudyje toks užpilas laikytas švelniu, tačiau veiksmingu būdu atkurti žarnyno pusiausvyrą.
Ne mažiau vertingos ir melionų žievelės. Jos gali būti naudojamos kaip kompresai ant gerklės ar krūtinės, kai kamuoja bronchito ar peršalimo simptomai. Kai kurie žmonės netgi teigia, kad tepant meliono žievelės vidinę pusę ant kaktos galima lengviau įveikti peršalimą. Be to, šiltos vonios su meliono žievelėmis padeda sumažinti alergijos simptomus ir ramina odą.
Meliono sėklos taip pat vertos dėmesio – jos stiprina organizmą ir, kaip teigiama liaudies išmintyje, gali prisidėti prie vyriškos stiprybės palaikymo. Pakanka tris kartus per dieną išgerti po arbatinį šaukštelį džiovintų sėklų miltelių.
Bananų, citrusinių ir granatų žievelės – netikėta pagalba sveikatai
Banano žievelė – viena universaliausių gamtos dovanų, kurios dažnai neįvertiname. Jos vidinė pusė švelnina ir ramina odą, todėl liaudyje ji naudota nuo mėlynių, patinimų ir karpų.
Jei susimušėte, uždėkite banano žievelę vidine puse ant odos – ji gali padėti sumažinti tinimą. Norint atsikratyti karpų, pažeistą vietą patrinkite žievelės gyslomis kelis kartus per dieną, o nakčiai pritvirtinkite gabalėlį žievelės tvarsčiu.
Citrusinių vaisių žievelės pasižymi gaivinančiu ir antiseptiniu poveikiu. Jų aromatas ramina nervų sistemą ir valo orą. Štai keli būdai, kaip jas panaudoti namuose ir sveikatai:
- Aromatinė vonia: užpilkite 1 puodelį tarkuotų žievelių 3 litrais verdančio vandens, palaikykite valandą ir supilkite į šiltą vonią – padeda atsipalaiduoti ir stiprina nervus.
- Natūralus oro gaiviklis: padėkite džiovintas žieveles ant radiatoriaus – šiluma paskleis eterinius aliejus, kurie dezinfekuoja orą.
- Plaukų priežiūrai: tarkuotą citrinos žievelę užpilkite verdančiu vandeniu, palaikykite 30 minučių ir gautu užpilu įtrinkite plaukų šaknis – tai padeda nuo pleiskanų.
Granatų žievelės ir sėklos – dar vienas lobis, slepiantis daugybę naudingų savybių. Žievelių nuoviras tinka burnos skalavimui, kai kraujuoja dantenos ar kamuoja stomatitas. Iš virtų žievelių galima paruošti pastą, tinkamą odai su egzemos požymiais.
Džiovintos granatų pertvarėlės, dedamos į arbatą, ramina nervus, o sėklos padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą, ypač moterims menopauzės metu.
Išvada
Neretai tai, ką laikome beverčiu virtuvės likučiu, iš tiesų slepia didžiulę vertę. Kiaušinių lukštai, bulvių lupenos, svogūnų žievelės ar net arbūzų ir bananų žievės – visa tai gali tapti natūraliais sveikatos stiprintojais, jei mokame juos panaudoti tinkamai.
Gamta iš tiesų nieko nešvaisto. Kiekviena žievelė ar sėkla turi savitų savybių, kurios gali padėti mūsų organizmui – nuo odos ir plaukų priežiūros iki virškinimo ar širdies veiklos palaikymo. Tereikia šiek tiek žinių, kantrybės ir noro pasinaudoti tuo, ką turime po ranka.