Virškinimas, nuotaika, net miegas – visa tai glaudžiai susiję su tuo, kaip dirba tulžis. Kai jos veikla sutrinka, kūnas siunčia signalus, kurių dažnai nesusiejame su tikrąja priežastimi.
Tulžies veikla labai priklauso nuo kelių paprastų dalykų – judėjimo, mitybos ritmingumo, natūralių riebalų, kartumo ir mineralų. Kai šie elementai pradeda veikti kartu, sistema atsigauna, o savijauta ima gerėti.
Kai sutrinka tulžies veikla
Tulžies veikla retai sutrinka staiga. Dažniausiai tai vyksta palaipsniui, o pirmi ženklai būna tokie paprasti, kad į juos nekreipiama dėmesio. Dėl to daugelis ilgai gyvena su nuovargiu, sunkumu pilve ar nemaloniu jausmu po valgio, net nežinodami, kad problema – ne skrandyje, o tulžyje.
Kai tulžis teka nepakankamai arba visai užsistovi, kenčia ne tik virškinimas. Nukenčia ir bendra savijauta – kūnas lėčiau šalina toksinus, prasčiau pasisavina riebaluose tirpius vitaminus, gali formuotis akmenys ar prasidėti uždegimai.
Dažniausi simptomai:
- Sunkumas ar spaudimas dešinėje pilvo pusėje (ypač po riebaus maisto)
- Pilvo pūtimas net ir po mažesnių porcijų
- Pykinimas, ypač rytais ar tarp valgymų
- Geltonesnis odos ar akių baltymų atspalvis
- Niežėjimas, kurio priežastis neaiški
- Riebios ar šviesios spalvos išmatos
- Lėtesnė medžiagų apykaita
- Nuolatinis nuovargis, miglotas mąstymas
- Miego sutrikimai, pabudimas naktį
- Jautrumas kvapams ar riebiam maistui
Natūralūs būdai, padedantys suaktyvinti tulžies veiklą
Kai tulžis teka per lėtai, daugelis pirmiausia galvoja apie papildus ar vaistus. Tačiau yra daug paprastų, natūralių sprendimų, kurie veikia švelniai, bet efektyviai. Jie tinka tiek profilaktiškai, tiek jau juntant pirmus sutrikimus.
Riebalų įtraukimas į pusryčius
Tulžis pradeda tekėti tik tada, kai yra signalas, kad jos reikia – o tai yra riebalai. Vienas kiaušinio trynys, šaukštas alyvuogių aliejaus ar gabalėlis sviesto ryte gali paskatinti tulžies išsiskyrimą ir pagerinti visos dienos virškinimą.
Šiltas vanduo su citrina
Stiklinė šilto vandens su keliais griežinėliais citrinos arba trupučiu sulčių padeda „pažadinti“ virškinimo sistemą. Skystis skystina pačią tulžį, o lengvas rūgštumas skatina jos judėjimą. Gerti geriausia ne valgant, o šiek tiek anksčiau.
Kartūs žolelių mišiniai
Kiaulpienių šaknys, pelynas, cikorija, artišokas – visi šie augalai turi kartumo, kuris refleksiškai skatina tulžies tekėjimą. Tokią arbatą geriausia gerti kursais, pvz. po 2–3 savaites, 1–2 kartus per metus.
Judėjimas po valgio
Lengvas pasivaikščiojimas ar net tiesiog stovėjimas po valgio padeda tulžiai judėti. Kai sėdima ar gulima iškart po valgio, jos tekėjimas gali sulėtėti. Kuo aktyvesnis kūnas, tuo sklandesnė ir virškinimo eiga.
Sėmenų užpilas
Šaukštelis sėmenų, užplikytų šiltu vandeniu ir išbrinkintų, padeda ne tik žarnynui, bet ir kepenų bei tulžies sistemai. Jame esantys gleiviai švelniai valo virškinimo traktą ir skatina tulžies išsiskyrimą.
Avokadas ir alyvuogių aliejus
Tai natūralūs riebalai, kurie nedirgina virškinimo sistemos, bet skatina tulžį tekėti. Jie taip pat aprūpina organizmą naudingomis medžiagomis, reikalingomis kepenims. Šie produktai naudingi ir kaip prevencija prieš sąstingį.
Magnis su B grupės vitaminais
Tulžies latakai yra raumeniniai, todėl jiems svarbus magnio kiekis organizme. Kartu su B grupės vitaminais jis padeda išvengti spazmų, pagerina nervinį reguliavimą ir leidžia sistemai dirbti tolygiau.
Šiltas kaulų sultinys
Riebus, natūralus sultinys – vienas seniausių būdų skatinti tulžies veiklą. Jame gausu želatinos, kolageno, mineralų ir riebalų, kurie „įjungia“ virškinimą. Ypač gerai veikia išgertas ryte, prieš kitą maistą.
Ne tik ką valgome, bet ir kaip gyvename
Net pats sveikiausias maistas gali neduoti naudos, jei tulžis neturi sąlygų tekėti. Tam įtakos turi ne tik tai, ką valgome, bet ir mūsų kasdieniai įpročiai. Kai kurie iš jų blokuoja visą virškinimo grandinę.
Valgymas skubant, stovint ar tiesiog tarp darbų – vienas iš dažniausių dalykų, stabdančių tulžies veiklą. Kūnas nesuvokia, kad laikas virškinti, todėl neišskiria reikiamų sulčių. Todėl net ir geras maistas nesuvirškinamas taip, kaip turėtų.
Per ilgos pertraukos tarp valgymų ar nuolatinis persivalgymas vakarais taip pat kenkia. Tulžiai patinka ritmas, jei kūnas kasdien gauna maisto panašiu metu, sistema veikia stabiliau. O kai viskas sumetama vienu metu vakare, kepenims ir tulžiai tenka per didelis krūvis.
Dar viena dažna klaida yra riebalų baimė. Kai jų racione per mažai, tulžis neturi tikslo išsiskirti, pradeda tirštėti ir gali užsistovėti. Svarbu ne kiekis, o kokybė: alyvuogių aliejus, sviestas, avokadai – tai tie riebalai, kurių bijoti nereikia.
Ką daryti, kai tulžies pūslės nebėra, ir kaip suprasti, kad organizmas atsigauna?
Net jei tulžis pašalinta, jos funkcija išlieka: tulžį vis tiek gamina kepenys. Skirtumas tas, kad nebėra talpyklos, kurioje ji kaupėsi ir išsiskirdavo, kai reikėdavo. Tai reiškia, kad dar svarbiau pasirūpinti, jog ji tekėtų tolygiai visą dieną.
Tokiu atveju ypač svarbu vengti didelių pertraukų tarp valgymų. Mažos, bet reguliarios porcijos padeda sistemai veikti ramiai. Reikėtų vengti persivalgymo, ypač vakare, nes kepenims tai tampa per dideliu iššūkiu.
Jeigu taikomos natūralios priemonės veikia, kūnas dažniausiai greitai duoda signalus. Po valgio nebelieka sunkumo jausmo, virškinimas tampa tylesnis, sumažėja dujų ir pūtimo. Ryte jaučiamas lengvumas, o oda ir miegas taip pat pagerėja.
Tulžies veiklos gerinimas visada yra procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Kai sistema gauna tinkamą mitybą, šilumą, ritmą ir judesį, ji atsigauna. Net ir be vaistų ar chirurginių priemonių, organizmas žino, kaip susitvarkyti – jam tereikia netrukdyti.