Kai gydytojas, žiūrėdamas į tyrimų atsakymus, pakelia akis ir paklausia, ką darei kitaip, supranti, kad pokytis nebuvo atsitiktinis. Taip dažnai nutinka žmonėms, kuriems anksčiau buvo nustatyta riebalinė kepenų liga, o vėliau rodikliai pradėjo gerėti greičiau, nei tikėtasi.
Daug kas mano, kad kepenys atsistato tik per vaistus ar ilgus gydymo planus. Tačiau realios patirtys rodo ką kita. Kai keičiasi mityba, įpročiai ir požiūris į kasdienius pasirinkimus, organizmas ima reaguoti. Ne per vieną dieną, bet pakankamai aiškiai, kad tai pastebėtų ir pats žmogus, ir gydytojas.
Riebalinės kepenų ligos simptomai
Ši būklė dažnai vystosi tyliai. Žmogus jaučiasi gana normaliai, todėl problema lieka nepastebėta ilgą laiką. Būtent tai ir kelia didžiausią riziką, nes kepenys gali būti apkrautos metų metus be aiškių signalų.
Kai simptomai pradeda ryškėti, jie dažnai būna neryškūs ir lengvai supainiojami su nuovargiu ar virškinimo bėdomis. Tačiau tai jau ženklas, kad kepenys nebesusitvarko taip, kaip turėtų.
Laiku neatkreipus dėmesio, riebalinė kepenų liga gali progresuoti ir sukelti rimtesnių pasekmių, kurios paveikia ne tik kepenis, bet ir bendrą savijautą.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- nuolatinis nuovargis, net ir po poilsio
- sunkumo ar spaudimo jausmas dešinėje pilvo pusėje
- pilvo pūtimas, ypač po valgio
- sumažėjęs apetitas arba greitas sotumo jausmas
- pykinimas be aiškios priežasties
- nepaaiškinamas svorio augimas ar sunkiai krintantis svoris
- odos ar akių baltymų gelsvumas pažengusiose stadijose
- suprastėjusi koncentracija, vadinamas smegenų rūkas
Daugiau apie simptomus – Mayoclinic.org – fat liver disease
Šie žingsniai realiai padėjo kepenims atsikvėpti ir pradėti atsistatyti
shutterstock.com
Dauguma žmonių, kuriems pavyko pagerinti tyrimus, darė ne vieną dalyką, o keitė visą kryptį. Ne staigiai, ne per vieną savaitę, bet nuosekliai. Žemiau – tai, kas kartojosi dažniausiai ir davė aiškų rezultatą žmonėms, susidūrusiems su riebaline kepenų liga.
1. Cukraus ir perdirbtų angliavandenių atsisakymas
Pirmas ir stipriausias pokytis buvo atsisakyti saldumynų, saldintų gėrimų, baltų miltų ir užkandžių. Kepenys labai jautriai reaguoja į cukrų, todėl net ir dalinis jo sumažinimas palengvina jų darbą. Praktikoje tai reiškė skaityti etiketes ir vengti produktų su paslėptu cukrumi.
2. Alkoholis išbraukiamas visiškai
Net ir nedidelis alkoholio kiekis apsunkina kepenų atsistatymą. Žmonės, kurie matė ryškiausius pokyčius, alkoholio atsisakė bent keliems mėnesiams. Tai buvo vienas greičiausiai duodantis rezultatą sprendimų.
3. Maistas, kuris neapkrauna kepenų
Didžiausią naudą davė paprasta mityba – daugiau daržovių, kiaušinių, žuvies, liesos mėsos. Porcijos tapo mažesnės, bet sotesnės. Vengta kepto maisto ir sunkių padažų, kurie verčia kepenis dirbti virš galimybių.
4. Pieno usnis kaip palaikanti priemonė
Labai dažnai minima pieno usnis. Ji buvo vartojama arbatos arba kapsulių pavidalu, dažniausiai kursais. Žmonės pabrėžė, kad rinkosi patikimus, aiškios sudėties produktus ir neskubėjo didinti dozių.
5. Kartūs augalai ir arbatos
Kiaulpienių šaknų, cikorijų ar kitų kartaus skonio augalų arbatos padėjo skatinti tulžies išsiskyrimą. Tokios arbatos buvo geriamos lėtai, dažniausiai ryte arba prieš valgį, kad poveikis būtų švelnus.
6. Vanduo ir reguliarus judėjimas
Padidintas vandens kiekis ir kasdienis vaikščiojimas padėjo kepenims lengviau tvarkytis su medžiagų apykaita. Nebuvo kalbama apie intensyvų sportą – pakako reguliaraus judėjimo be pervargimo.
7. Vėlyvo valgymo atsisakymas
Daugelis pastebėjo, kad nevalgant vėlai vakare kepenys naktį pailsi. Dažniausiai paskutinis valgymas būdavo iki vakaro vidurio, be užkandžiavimo prieš miegą.
8. Kantrybė ir pastovumas
Svarbiausias dalykas – niekas neveikė per kelias dienas. Tie, kurie matė aiškų pagerėjimą, laikėsi pasirinktos krypties bent kelias savaites ar mėnesius. Būtent pastovumas ir leido kepenims parodyti, kiek jos iš tikrųjų gali atsistatyti.
Kada kepenų būklė pradeda keistis ir kaip tai pajunta pats žmogus
Pirmi pokyčiai dažniausiai pasijunta ne tyrimuose, o savijautoje. Po kelių savaičių daug kas pastebi, kad sumažėja sunkumo jausmas po valgio, dingsta nuolatinis pilvo pūtimas, o energija dienos metu tampa stabilesnė. Tai ženklas, kad kepenims darosi lengviau dirbti.
Tyrimų rodikliai paprastai pradeda gerėti per 4–8 savaites, jei pasirinkta kryptis išlaikoma nuosekliai. Gydytojai dažnai atkreipia dėmesį į mažėjančius fermentus ar pagerėjusius echoskopo vaizdus. Būtent šiame etape kai kurie žmonės išgirsta klausimą, kas buvo daroma kitaip.
Svarbu suprasti, kad riebalinė kepenų liga neatsiranda per trumpą laiką, todėl ir pagerėjimas vyksta palaipsniui. Tie, kurie nesustoja po pirmų gerų rezultatų, dažniausiai pasiekia ilgalaikį efektą ir išvengia būklės grįžimo.
Kai kepenys gauna progą atsistatyti, rezultatai nustebina
Ši istorija nėra apie stebuklus ar greitus triukus. Ji apie tai, kas nutinka, kai kepenims pagaliau nustojama trukdyti ir pradedama joms padėti. Paprasti sprendimai, nuoseklumas ir kantrybė leidžia organizmui padaryti tai, ką jis moka geriausiai – taisytis pats.
Riebalinė kepenų liga daugeliu atvejų nėra nuosprendis visam gyvenimui. Kai keičiasi kasdieniai pasirinkimai, keičiasi ir rezultatai. Ir kartais tie rezultatai būna tokie akivaizdūs, kad jų nepastebėti neįmanoma net gydytojui.