Apie regėjimą dažniausiai susimąstome tada, kai akys pradeda vargti greičiau nei anksčiau. Ilgiau paskaityti tampa sunkiau, vakare norisi prisimerkti, o ekranas ima erzinti. Tai ne staigus pokytis, o lėtas procesas, prie kurio daugelis tiesiog prisitaiko.
Visgi regėjimą gerinantys produktai gali turėti realios įtakos tam, kaip akys jaučiasi kasdien. Tam tikros maistinės medžiagos padeda akims geriau susidoroti su krūviu, palaiko tinklainės darbą ir sumažina su amžiumi susijusių problemų riziką.
Regėjimą palaikantys maisto produktai veikia kompleksiškai
Akims neužtenka vieno vitamino ar vieno produkto. Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai mityboje reguliariai atsiranda skirtingų medžiagų, palaikančių ir tinklainę, ir kraujotaką, ir apsaugą nuo oksidacinio streso. Būtent todėl gydytojai dažniausiai kalba ne apie vieną stebuklingą sprendimą, o apie visumą.
Žemiau – regėjimą gerinantys produktai, kurių nauda pagrįsta tiek mitybos specialistų rekomendacijomis, tiek tyrimais.
1. Riebi žuvis
Lašiša, skumbrė, sardinės ar tunas yra vieni svarbiausių produktų akims. Juose esančios omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHA, yra tiesioginė tinklainės sudedamoji dalis. Kai jų trūksta, akys greičiau išsausėja, pavargsta ir sunkiau prisitaiko prie skirtingo apšvietimo.
Reguliariai valgant riebią žuvį, palaikoma normali akių drėgmė, gerėja kraujotaka ir mažėja su amžiumi susijusių regėjimo pokyčių rizika. Tai vienas stipriausių pasirinkimų tiems, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų.
2. Lapinės žalios daržovės
Špinatai, lapiniai kopūstai ir kitos žalios daržovės išsiskiria dideliu liuteino ir zeaksantino kiekiu. Šios medžiagos veikia kaip natūralus filtras, saugantis akis nuo žalingos mėlynosios šviesos ir oksidacinės žalos.
Jos ypač svarbios geltonajai dėmei – akies daliai, atsakingai už ryškų, detalų matymą. Reguliarus lapinių daržovių vartojimas siejamas su mažesne regėjimo silpnėjimo rizika vyresniame amžiuje.
3. Kiaušiniai
Kiaušinių tryniai yra vienas lengviausiai organizmo pasisavinamų liuteino ir zeaksantino šaltinių. Skirtingai nei iš kai kurių augalų, šios medžiagos iš kiaušinių įsisavinamos itin efektyviai.
Be to, kiaušiniuose yra cinko, kuris padeda vitaminui A pasiekti tinklainę. Tai svarbu ne tik dienos regėjimui, bet ir gebėjimui matyti prastesniame apšvietime.
4. Morkos ir kiti oranžiniai produktai
Morkos, saldžiosios bulvės, moliūgai turi daug beta karoteno, kuris organizme virsta vitaminu A. Šis vitaminas būtinas tinklainės darbui ir padeda akims prisitaikyti prie tamsos.
Nors vien morkos regėjimo „nepataisys“, jų trūkumas mityboje gali pabloginti naktinį matymą ir padidinti akių sausumo riziką. Tai klasikinis, bet vis dar labai svarbus pasirinkimas.
5. Riešutai ir sėklos
Graikiniai riešutai, migdolai, saulėgrąžų sėklos yra puikus vitamino E šaltinis. Šis vitaminas saugo akių ląsteles nuo pažeidimų ir padeda lėtinti su amžiumi susijusius regėjimo pokyčius.
Riešutuose taip pat yra sveikųjų riebalų, kurie padeda geriau įsisavinti kitus riebaluose tirpius vitaminus, svarbius akių sveikatai.
6. Citrusiniai vaisiai
Apelsinai, mandarinai, citrinos ir greipfrutai aprūpina organizmą vitaminu C. Jis stiprina kraujagysles, taip pat ir tas, kurios maitina akis.
Pakankamas vitamino C kiekis siejamas su mažesne kataraktos ir kitų su amžiumi susijusių akių ligų rizika. Tai ypač svarbu žmonėms, kurių regėjimas jau pradeda silpnėti.
7. Ankštiniai augalai
Lęšiai, pupelės ir avinžirniai yra puikus cinko šaltinis. Cinkas padeda pernešti vitaminą A į tinklainę ir palaiko normalų regėjimą prieblandoje.
Jo trūkumas gali pasireikšti ne iš karto, tačiau ilgainiui paveikia akių jautrumą šviesai ir bendrą regėjimo kokybę.
Regėjimui kenkia ne tik ekranai, bet ir kasdieniai pasirinkimai
shutterstock.com
Dažnai galvojama, kad pagrindinis akių priešas yra telefonas ar kompiuteris. Tačiau tai tik dalis tiesos. Tai, ką valgome kasdien, gali ilgainiui paveikti akis ne mažiau nei ilgos valandos prie ekrano. Ypač tada, kai mityboje vyrauja perdirbtas, sunkus maistas.
Didelis kiekis cukraus ir greitųjų angliavandenių siejamas su staigiais gliukozės svyravimais kraujyje. Tai veikia ir smulkias kraujagysles akyse, kurios atsakingos už jų mitybą. Ilgainiui tokie svyravimai gali pabloginti regėjimo aštrumą ir padidinti akių nuovargį.
Ne mažiau svarbus ir skysčių trūkumas. Kai organizmui stinga vandens, pirmiausia tai pajunta akys. Atsiranda sausumas, tempimo jausmas, neryškus matymas. Net ir regėjimą gerinantys produktai nepadės, jei kasdien geriama per mažai vandens ir akys negauna pakankamos drėgmės.
Verta įsiminti, jei norisi išsaugoti gerą regėjimą
Akys nėra atskira kūno dalis, kuriai pakanka vienkartinio sprendimo. Jų būklė labai glaudžiai susijusi su bendra savijauta, mityba ir kasdieniais įpročiais. Kai organizmas gauna tai, ko jam reikia, akys tai parodo mažesniu nuovargiu ir stabilesniu matymu.
Svarbu ne ieškoti vieno produkto, o palaikyti pastovumą. Regėjimą gerinantys produktai veikia tada, kai jie tampa įprasta mitybos dalimi, o ne trumpalaikiu bandymu. Net nedideli, bet reguliarūs pokyčiai ilgainiui duoda apčiuopiamą rezultatą.
Jeigu prie subalansuotos mitybos prisideda pakankamas poilsis, pertraukos nuo ekranų ir vandens vartojimas, akys gauna geriausias sąlygas dirbti be papildomo krūvio. Būtent tokia visuma leidžia ilgiau išsaugoti aiškų ir komfortišką regėjimą.