Nors kefyras ir rūgpienis dažnai atsiduria ant to paties pusryčių stalo, jų kilmė, skonis ir poveikis organizmui – skirtingi.
Liaudies mitybos tradicijose abu gėrimai buvo vertinami, tačiau vartojami skirtingomis progomis. Rūgpienis – dažniau kaimo vasaros stalo palydovas, gaivus ir švelnus. Kefyras – stipresnio skonio, ilgiau išsilaikantis ir netgi turintis savitą fermentacijos istoriją, atkeliavusią iš Kaukazo regiono.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip jie gaminami, kuo skiriasi jų maistinės savybės ir kokiais atvejais verta rinktis vieną ar kitą.
Gamybos skirtumai tarp kefyro ir rūgpienio
Rūgpienis
Rūgpienis gaminamas iš natūraliai surūgusio pieno. Tradiciškai pienas būdavo tiesiog paliekamas šiltoje vietoje, kol jame esančios pieno rūgšties bakterijos natūraliai paversdavo jį tirštesniu, švelniai rūgščiu gėrimu.
Šiandien rūgpienis dažniausiai gaminamas į pasterizuotą pieną įdedant specialių pieno rūgšties bakterijų kultūrų. Fermentacija vyksta be mielių, todėl gėrimas išlieka švelnus, be lengvo „putojimo“.
Kefyras
Kefyras turi kitokią kilmę – jis gaminamas naudojant kefyro grūdelius, kuriuose yra ir pieno rūgšties bakterijų, ir mielių.
Būtent mielės suteikia kefyrui lengvą natūralų gazą bei ryškesnį rūgštumą. Fermentacija vyksta ilgiau nei rūgpienio gamyboje, todėl kefyras įgauna stipresnį skonį ir sodresnę tekstūrą.
Pagrindinis skirtumas – rūgpienis yra vien tik pieno rūgšties fermentacijos produktas, o kefyras – mišrios (pieno rūgšties ir mielių) fermentacijos gėrimas.
Maistinės savybės ir poveikis organizmui
Rūgpienis
Rūgpienis – švelnesnio skonio ir poveikio, todėl dažnai geriau toleruojamas jautresnį skrandį turintiems žmonėms.
Jame gausu kalcio, baltymų ir probiotikų, kurie padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Kadangi rūgpienis nėra gazuotas, jis mažiau dirgina virškinimo sistemą.
Kefyras
Kefyras, be pieno rūgšties bakterijų, turi ir natūraliai susidarančio angliarūgštės kiekio bei nedidelį kiekį alkoholio (paprastai iki 0,2–0,5 %). Šios savybės suteikia jam gaivesnį, stipresnį skonį.
Kefyre esantis mikroorganizmų derinys gali būti ypač naudingas žarnyno bakterijų įvairovei, o dėl fermentacijos jis dažnai geriau virškinamas nei šviežias pienas.
Palyginimas
Abu gėrimai yra maistingi, turi probiotikų ir mineralų, tačiau kefyras suteikia stipresnį skonį bei platesnį mikroorganizmų spektrą, o rūgpienis išlieka švelnesnis ir lengviau virškinamas.
Skonio, konsistencijos ir vartojimo skirtumai
Skonis
Rūgpienis pasižymi švelnia, subtilia rūgštele ir primena natūraliai surūgusį pieną. Jis gaivus, be ryškaus kartumo ar aitrumo.
Kefyras turi sodresnį, ryškesnį rūgštumą ir lengvą natūralų „putojimą“, kuris suteikia gaivesnį, kiek pikantišką pojūtį.
Konsistencija
Rūgpienis dažniausiai yra vientisas, kreminės tekstūros, o kefyras gali turėti smulkių burbuliukų, būti kiek tirštesnis ar net šiek tiek „gumuliuotas“ dėl fermentacijos ypatybių.
Vartojimas
Rūgpienis dažnai geriamas kaip atgaivinantis vasaros gėrimas, naudojamas šaltibarščiams ar kepinių tešlai.
Kefyras puikiai tinka tiek gėrimui, tiek fermentuotų kokteilių ruošimui, be to, jis ilgiau išsilaiko šaldytuve.
Išvada: ką rinktis – kefyrą ar rūgpienį?
Jeigu ieškote švelnaus, lengvai virškinamo ir gaivaus gėrimo, ypač tinkamo vasaros dienomis, rinkitės rūgpienį. Jis bus draugiškesnis jautresniam skrandžiui ir puikiai tiks šaltibarščiams ar kepiniams.
Kefyras – puikus pasirinkimas, jei mėgstate sodresnį, pikantiškesnį skonį, vertinate platesnį probiotikų spektrą ir norite gėrimo, kuris ilgiau išliktų šviežias.
Abu gėrimai vertingi, tad geriausia juos įtraukti į mitybą pagal situaciją, skonį ir organizmo poreikius.
