Melisos arbata skrandžiui geriama tada, kai skrandis ima reaguoti be aiškios priežasties. Valgymas įprastas, maistas pažįstamas, tačiau viduje atsiranda tempimas, spaudimas ar nemalonus mazgo pojūtis. Tokiais atvejais akivaizdu, kad problema slypi ne lėkštėje. Melisa veikia būtent tokiose situacijose, nes jos poveikis nukreiptas ne vien į virškinimą, bet ir į bendrą vidinę įtampą.
Skirtingai nei augalai, veikiantys tik gleivinę, melisa veikia gilesniu lygmeniu. Ji padeda skrandžiui atsipalaiduoti tada, kai įtampa kaupiasi ne raumenyse, o nervų sistemoje.
Kai skrandis reaguoja ne į maistą, o į vidinę būseną
Melisos poveikis siejamas su eterinių aliejų kompleksu. Citralis, linalolis veikia antispazmiškai, todėl mažina staigius susitraukimus virškinamajame trakte. Tokie susitraukimai dažnai ir sukelia skausmą ar tempimo jausmą.
Be to, melisa skatina virškinimo fermentų išsiskyrimą. Kai fermentų pakanka, maistas skrandyje apdorojamas tolygiau, sumažėja rūgšties perteklius ir diskomfortas po valgio.
Dėl šios priežasties arbata iš melisos ypač tinka po sunkesnio ar nereguliaraus valgymo.
Svarbu ir tai, kad melisa veikia raminamai visam organizmui. Nervinė sistema glaudžiai susijusi su virškinimu, todėl nurimus vidinei įtampai, palengvėjimas jaučiamas greičiau.
Poveikis, kuris prasideda giliau nei virškinimas
Melisos poveikis skrandžiui ryškiausiai jaučiamas tam tikromis aplinkybėmis.
Esant nervinės kilmės diskomfortui
Kai skrandis įsitempia prieš svarbius įvykius ar po įtemptos dienos, melisa padeda atpalaiduoti lygiuosius raumenis ir nuraminti pojūčius.
Po persivalgymo ar sunkesnio maisto
Tulžies išsiskyrimo skatinimas padeda organizmui lengviau susidoroti su riebesniu maistu, todėl mažėja sunkumo jausmas.
Kai vargina pūtimas
Melisa padeda sumažinti dujų kaupimąsi ir palaiko tolygesnę žarnyno veiklą, susijusią su peristaltika.
Arbatos paruošimas, kad poveikis būtų stipresnis
Melisos arbatos ruošimas nereikalauja sudėtingų veiksmų, tačiau keli niuansai daro įtaką rezultatui.
- Melisos lapai užplikomi karštu, bet ne verdančiu vandeniu
- Užpilas laikomas apie 7–10 minučių
- Arbata geriama lėtai, mažais gurkšneliais
Tokiu būdu išsaugomi eteriniai aliejai, kurie ir suteikia raminamąjį poveikį. Arbata dažnai geriama vakare, tačiau tinka ir dienos metu, kai jaučiamas skrandžio diskomfortas.
Nuotrauka: shutterstock.com
Arbata, kurios stiprumą lemia ne kiekis
Melisa veikia ne tik skrandį. Ji palaiko širdies ritmą, lėtina kvėpavimą, padeda sumažinti vidinę įtampą.
Dėl šio kompleksiškumo augalas dažnai minimas kalbant apie virškinimo sistemos ir nervų pusiausvyrą, kuri turi tiesioginę įtaką bendrai savijautai.
Melisos veikimas aprašomas ir botanikos bei farmakologijos šaltiniuose, kur augalas žinomas kaip Melissa officinalis. Ten pabrėžiamas jo ryšys su virškinimo ir nervų sistemomis, taip pat švelnus, bet kryptingas poveikis organizmui.
Kada melisos arbata gali būti netinkama
Nors melisa laikoma švelniu augalu, tam tikrais atvejais reikalingas atsargumas. Dėl kraujospūdį mažinančio poveikio ji gali netikti žmonėms, kuriems būdingas žemas spaudimas.
Taip pat atsargios turėtų būti ir nėščios ar žindančios moterys. Tokiais atvejais prieš pradedant reguliarų vartojimą geriausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku dėl bet kokių galimų šalutinių poveikių.
Kodėl melisa dažnai pasirenkama vietoj ramunėlių
Melisos arbata skrandžiui vertinama dėl gebėjimo veikti keliais lygmenimis vienu metu. Ji ne tik ramina gleivinę, bet ir mažina nervinę apkrovą, kuri dažnai lieka nepastebėta. Dėl to palengvėjimas juntamas greičiau ir išlieka ilgiau.
Tokia kombinacija leidžia melisai išsiskirti tarp kitų vaistažolių, kai siekiama greito ir apčiuopiamo komforto pojūčio be papildomo dirginimo ar staigaus organizmo reagavimo.