Virtuvėje dažnai slypi daugiau naudos nei vaistinėje. Du prieskoniai, kuriuos turbūt turi kiekvienas – imbieras ir gvazdikėliai – gali visiškai pakeisti savijautą. Jie stiprina organizmą, suteikia daugiau jėgų ir ramina kūną natūraliai, be jokių papildų.
Pirmą savaitę užtenka vieno puodelio gėrimo per dieną, kad pajustum, kaip kūnas tampa lengvesnis, dingsta nuovargis, o mintys tampa aiškesnės. Paprastas imbiero ir gvazdikėlių mišinys, bet poveikis – nepaprastai stiprus.
Gvazdikėlių ir imbiero duetas – natūrali jėga kūnui
Kai šie du prieskoniai susijungia, organizmas tarsi atsibunda. Gvazdikėliai veikia kaip stiprus natūralus antiseptikas, o imbieras įžiebia šilumą, kuri gerina kraujotaką ir stiprina imunitetą. Jie vienas kitą papildo – imbieras padeda kūnui geriau įsisavinti gvazdikėliuose esančias veikliąsias medžiagas, todėl poveikis tampa kelis kartus stipresnis.
Toks mišinys ne tik suteikia energijos, bet ir padeda kūnui susitvarkyti su uždegimais, virškinimu, nuovargiu. Tai natūralus būdas sustiprinti organizmą iš vidaus, kai norisi jaustis tvirčiau, lengviau ir gyviau.
Nauda sveikatai:
- Stiprina imuninę sistemą – padeda organizmui apsiginti nuo virusų ir bakterijų.
- Gerina kraujotaką – suteikia daugiau energijos ir budrumo.
- Mažina uždegiminius procesus – padeda esant sąnarių ar raumenų skausmams.
- Ramino virškinimo sistemą – mažina pilvo pūtimą, sunkumo jausmą.
- Veikia antibakteriškai – padeda palaikyti burnos ir dantų sveikatą.
- Skatina medžiagų apykaitą – padeda išlaikyti normalų svorį.
- Gerina kvėpavimo takų veiklą – palengvina kvėpavimą per slogą ar peršalimą.
- Gerina miego kokybę – švelniai ramina nervų sistemą.
Imbiero ir gvazdikėlių mišinio receptas
Abu ingredientai veikia stipriai, todėl svarbu išlaikyti pusiausvyrą: kad skonis būtų malonus, o poveikis – veiksmingas. Mišinį galima ruošti tiek iš šviežio imbiero, tiek iš džiovinto, o gvazdikėliai turėtų būti sveiki, ne malti – taip išlieka visi aromatai ir vertingos medžiagos.
Gaminimo eiga
Pirmiausia užvirk du puodelius vandens. Įdėk šaukštą smulkinto imbiero šaknies ir 3–4 gvazdikėlius. Pavirk ant mažos ugnies apie 10 minučių – tuo metu virtuvėje pasklis šildantis, šiek tiek aitrus kvapas. Būtent tada įvyksta „stebuklas“ – į vandenį išsiskiria eteriniai aliejai, antioksidantai ir veikliosios medžiagos.
Kai nuimi nuo ugnies, leisk gėrimui šiek tiek pastovėti, kad prieskoniai atsiskleistų iki galo. Po kelių minučių perkošk – dabar tai paruoštas natūralus eliksyras, turintis tiek pat aromato, kiek naudos.
Imbiero ir gvazdikėlių vartojimas sustiprina organizmą iš vidaus
Gėrimą geriausia gerti šiltą – tada veikliosios medžiagos lengviau pasisavinamos, o poveikis juntamas greičiau. Užtenka vieno puodelio per dieną, kad kūnas atsigautų ir įgautų daugiau jėgų. Jei norisi švelnesnio skonio, galima įlašinti truputį medaus ar citrinos sulčių, bet tik tada, kai gėrimas nebėra karštas.
Šis prieskonių mišinys aktyvina kraujotaką, padeda virškinimui, mažina nuovargį. Po kelių dienų daug kas pastebi lengvesnį kvėpavimą, daugiau energijos ir aiškesnį protą. Vakare jis padeda nusiraminti, o ryte – suteikia gyvybingumo.
Vis dėlto svarbu saikas. Per didelis kiekis gali sudirginti skrandį arba šiek tiek pakelti spaudimą. Žmonėms, turintiems virškinimo ar širdies problemų, verta pasitarti su gydytoju. Bet nedidelė dozė, geriama reguliariai, veikia švelniai ir efektyviai – kūnas tarsi atsigauna iš vidaus, be jokių dirbtinių priemonių.
Poveikis, kurį pajusite po savaitės
Vos po kelių dienų daugelis pastebi, kad kūnas reaguoja – dingsta sunkumo jausmas, gerėja virškinimas, o protas tampa aiškesnis. Imbieras ir gvazdikėliai užveda vidinę energiją, todėl rytais lengviau keltis, o dieną net po darbo išlieka jėgų.
Po savaitės galima pastebėti ir gilesnius pokyčius: švaresnę odą, mažiau tinimų, stabilesnį kraujospūdį. Organizmas pradeda veikti darniau, tarsi atsikratytų to, kas jį slopino. Tai nėra laikinas efektas – įtraukus šį mišinį į mitybą, poveikis išlieka vis ilgiau.
Tokie paprasti dalykai, kaip imbiero ir gvazdikėlių mišinys, gali išjudinti visą sistemą ir suteikti pojūtį, kad kūnas vėl sikrauna iš vidaus.