Sulaukus 50 metų kaulai tampa jautresni, o menkas slystelėjimas ar kritimas gali baigtis rimčiau nei anksčiau. Daugelis tai pajunta ne iš karto, o tada, kai lūžiai ima kartotis arba gydytojai pamini sumažėjusį kaulų tankį.
Ne visi žino, kad gėrimas kaulų stiprinimui gali būti labai paprastas pasirinkimas. Mokslininkai atkreipė dėmesį į gėrimą, kurį daugelis renkasi kasdien, net neįtardami, kad jis gali turėti įtakos kaulų būklei ir lūžių rizikai vyresniame amžiuje.
Silpnėjantys kaulai dažnai apie save praneša tyliai
Kaulų retėjimas prasideda nepastebimai. Dažniausiai nėra staigaus skausmo ar aiškaus signalo, todėl problema ilgą laiką lieka nepastebėta. Daugelis supranta, kas vyksta, tik po pirmo lūžio ar gydytojo tyrimų.
Vis dėlto kūnas dažnai duoda ženklų anksčiau. Juos pastebėjus, lengviau laiku reaguoti ir imtis paprastų sprendimų, kurie gali padėti pristabdyti kaulų silpnėjimą.
Dažniausi retėjančių ir silpnų kaulų požymiai
- nugaros ar juosmens skausmas be aiškios priežasties
- dažnesni patempimai ar mikrotraumos
- ūgio sumažėjimas bėgant metams
- laikysenos pokyčiai, atsirandantis kūprinimasis
- lūžiai po nedidelių kritimų ar smūgių
Požymiai ne visada reiškia rimtą ligą, tačiau jie rodo, kad kaulai nebėra tokie tvirti kaip anksčiau. Šiame etape pokyčiai mityboje ir gėrimuose gali turėti didžiausią naudą.
Tyrimas parodė, kuris gėrimas siejamas su tvirtesniais kaulais
Mokslininkai dešimt metų stebėjo vyresnes nei 65 metų moteris ir lygino jų kaulų tankį pagal tai, ką jos gėrė. Buvo vertinama arbata ir kava, o matavimai atlikti tose vietose, kur lūžiai pasitaiko dažniausiai.
Rezultatas buvo gana aiškus. Moterys, kurios gėrė arbatą, turėjo šiek tiek didesnį kaulų tankį klubų srityje. Skirtumas neatrodė milžiniškas, bet net ir toks pokytis gali reikšti mažesnę lūžių riziką didelėje žmonių grupėje.
Mokslininkai pabrėžė, kad gėrimas kaulų stiprinimui nebūtinai turi būti papildas ar vaistas. Arbatoje esantys natūralūs junginiai siejami su lėtesniu kaulų retėjimu ir geresniu jų atsparumu laikui bėgant.
Arbata kaulams pasirodė palankesnė nei kava
Tyrėjai atkreipė dėmesį ne tik į tai, kas naudinga, bet ir į tai, kas neturi aiškaus poveikio. Lyginant arbatą ir kavą, skirtumas tapo matomas gana greitai, ypač kalbant apie kaulų tankį vyresniame amžiuje.
1. Arbata siejama su lėtesniu kaulų retėjimu
Arbatoje esantys augaliniai junginiai siejami su kaulų formavimosi palaikymu. Tyrimo metu moterų, kurios gėrė arbatą, kaulų tankis mažėjo lėčiau, ypač klubų srityje, kur lūžiai pasitaiko dažniausiai.
Net ir nedidelis tankio skirtumas ilgalaikėje perspektyvoje gali reikšti didesnį atsparumą kritimams ir mažesnę lūžių tikimybę.
2. Kava nedarė naudos, bet ir ne visada kenkė
2–3 puodeliai kavos per dieną kaulų būklei didelės įtakos neturėjo. Tyrėjai nepastebėjo ryškaus kaulų tankio mažėjimo tarp saikingai kavą geriančių moterų.
Tačiau didesnis kiekis jau buvo siejamas su mažesniu kaulų tankiu. Tai rodo, kad kava kaulams nėra neutralus gėrimas, kai jos vartojama per daug.
3. Kofeinas gali turėti netiesioginį poveikį
Kofeinas gali trukdyti kalcio pasisavinimui, ypač tada, kai mityboje jo ir taip trūksta. Dėl to vyresniame amžiuje šis poveikis tampa labiau juntamas.
Tyrėjai pažymėjo, kad šį efektą galima sušvelninti, bet jis vis tiek išlieka svarbus vertinant bendrą gėrimų pasirinkimą.
4. Gėrimo pasirinkimas turi reikšmės ilgalaikėje perspektyvoje
Nors nei arbata, nei kava nėra vaistas, ilgą laiką vartojami gėrimai prisideda prie bendros organizmo būklės. Tyrimas parodė, kad arbata šiuo atžvilgiu atrodo palankiau kaulų sveikatai.
Būtent todėl gėrimo pasirinkimas vyresniame amžiuje tampa ne smulkmena, o realiu veiksniu, kuris gali turėti įtakos lūžių rizikai.
Ne visos arbatos veikia vienodai, todėl pasirinkimas turi reikšmės
Kalbant apie kaulus, labiausiai išsiskyrė paprastos, klasikinės arbatos. Žalioji ir juodoji arbata tyrimuose minimos dažniausiai, nes jose yra augalinių junginių, siejamų su lėtesniu kaulų retėjimu. Jos veikia švelniai, be staigių pojūčių, todėl tinka ilgesniam laikui.
Žalioji arbata dažnai vertinama dėl didesnio aktyvių medžiagų kiekio. Ji lengvesnė, ne tokia stipri, todėl ją renkasi tie, kuriems jautresnis skrandis ar nervų sistema. Daugelis pastebi, kad ji tinka dienos pradžiai ar popietei, kai norisi lengvo gėrimo be apkrovos.
Juodoji arbata stipresnė, sodresnio skonio. Ji taip pat siejama su palankiu poveikiu kaulams, tačiau ją verta gerti saikingai, ypač jei jautriai reaguojama į kofeiną. Kai kam ji labiau tinka ryte, o ne vakare.
Svarbu ir tai, ko vengti. Labai saldintos arbatos ar gėrimai su sirupais kaulams jokios naudos neduoda. Taip pat nereikia vaikytis egzotiškų mišinių, jei jų poveikis neaiškus. Paprasta arbata, geriama be priedų, šiame kontekste pasirodė patikimiausias pasirinkimas.
Išvados
Kaulų sveikata vyresniame nebėra smulkmena, kurią galima atidėti vėliau. Net nedideli pasirinkimai, daromi ilgą laiką, gali turėti realią įtaką tam, kaip kaulai laikys apkrovas ir kaip organizmas atsigaus po kritimų.
Tyrimai parodė, kad gėrimas kaulų stiprinimui nebūtinai turi būti papildas ar vaistinėje perkamas preparatas. Arbata šiuo atveju pasirodė kaip paprastas, kasdien lengvai pritaikomas pasirinkimas, siejamas su tankesniais kaulais ir mažesne lūžių rizika vyresniame amžiuje.
Tai nereiškia, kad pakanka vien pakeisti gėrimą. Kaulams vis dar reikia judėjimo, subalansuotos mitybos ir dėmesio. Tačiau arbata gali tapti viena iš tų smulkių detalių, kurios ilgainiui sudaro didesnį skirtumą nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.