Šiandien svogūnų lukštai ir kopūstai dažniau keliauja į šiukšliadėžę nei į vaistinėlę.
Tačiau senolių praktikoje šios natūralios priemonės buvo itin vertinamos – ne vien virtuvėje, bet ir gydant įvairius negalavimus.
Ir ne be reikalo: liaudies medicina šimtmečius pasitikėjo jų stiprybe, nes jie ramina ne tik kosulį, bet ir įvairius uždegimus, skausmus ar net peršalimo simptomus.
Galbūt skamba paprastai, bet būtent paprastume slypi stiprybė. Svogūnų lukštai ir kopūstai – tai natūralios, lengvai prieinamos, o svarbiausia – laiko patikrintos priemonės, kurios gali nustebinti savo poveikiu.
Svogūnų lukštai – ne tik šiukšlės, bet ir stiprus pagalbininkas
Nors svogūnų lukštai dažniausiai atsiduria tarp atliekų, senolių laikais jie būdavo kruopščiai renkami ir džiovinami.
Liaudies medicinoje svogūnų lukštai buvo laikomi tikra gamtos dovana, ypač vertinami dėl jų priešuždegiminių ir valomųjų savybių.
Kam buvo naudojami svogūnų lukštai?
- Kosuliui ir peršalimui: iš lukštų verdama arbata buvo geriama kvėpavimo takams stiprinti, palengvinti atsikosėjimą ir sumažinti gerklės skausmą.
- Šlapimo takų valymui: senoliai tikėjo, kad lukštų nuoviras padeda šalinti skysčius, mažina tinimus ir valo inkstus.
- Odos ir žaizdų priežiūrai: lukštų užpilas naudotas žaizdoms plauti, nes manyta, kad jis stabdo uždegimus ir greitina gijimą.
- Plaukų stiprinimui: svogūnų lukštų nuoviru skalauti plaukai įgaudavo ne tik sodresnę spalvą, bet ir stiprėdavo, mažiau slinkdavo.
Svarbiausia – šios priemonės veikdavo švelniai, o dažnu atveju ir profilaktiškai.
Žinoma, tai nereiškia, kad jos keičia gydytojo pagalbą, bet išmintingas jų panaudojimas galėjo palengvinti kasdienius negalavimus.
Kopūsto lapas – senas vaistas iš daržo
Kopūstas virtuvėje pažįstamas visiems, bet vos tik skaudėdavo sąnarius ar atsirasdavo pūlinys, mūsų močiutės pirmiausia imdavo ne vaistų, o kopūsto lapo.
Galingas, paprastas ir veiksmingas – toks buvo jo įvaizdis liaudies gydyme.
Kodėl senoliai taip vertino kopūstą?
Pagrindinė kopūsto lapo stiprybė – jo gebėjimas traukti uždegimą. Jis dedamas tiesiai ant odos – šviežias, kiek paminkštintas rankomis ar trumpai pavirintas, kad išskirtų sultis.
Štai kuo pasižymėjo kopūsto lapas pagal senąją praktiką:
- Mažina uždegimą: ypač dažnai naudotas patinimams, sąnarių skausmui ar sumušimams gydyti.
Lapai tiesiog dedami ant skaudamos vietos, apvyniojami medžiaga ir paliekami kelioms valandoms. - Padeda pūliniams bręsti: senoliai sakydavo, kad kopūstas skatina pūlinio subrendimą ir palengvina gijimą.
- Lengvina krūtinės peršalimus: krūtinę apdedant šiltais kopūstų lapais, tikėta, kad sumažėja spazmai, lengvėja kvėpavimas ir silpsta kosulys.
- Ramina odos sudirgimus: net nudegimams ar vabzdžių įkandimams naudotas kaip natūralus kompresas.
Įdomu tai, kad kopūsto lapas tinka ne tik išoriškai – virškinimui gerinti vartoti ir rauginto kopūsto sultys ar net paprasta kopūstų sriuba.
Taip, kartais tai, kas atrodo pernelyg paprasta, gali turėti neįtikėtiną poveikį.
Kada rinktis ką: svogūnų lukštai ar kopūstai?
Nors tiek svogūnų lukštai, tiek kopūstų lapai turi savo paskirtį, svarbu suprasti, kada verta naudoti vieną, o kada – kitą. Liaudies išmintis siūlė žiūrėti į problemos pobūdį ir vietą.
Jei kamuoja kvėpavimo takų bėdos – pirmiausia svogūnų lukštai
Peršalimo sezono metu senoliai visų pirma imdavosi svogūnų lukštų arbatos. Ji buvo laikoma pirmąja pagalba, kai pradeda perštėti gerklę, kamuoti sausas kosulys ar sloga.
Toks nuoviras ne tik šildo, bet ir padeda kvėpavimo sistemai apsivalyti.
Be to, lukštų arbata geriama ir profilaktiškai – ypač rudenį, kai organizmui stinga stiprybės.
Kai skauda sąnarius ar traukia pūlinį – metas kopūsto lapui
Skausmingas kelis, patinęs pirštas ar spaudžiantis pūlinys – čia dažniausiai gelbsti kopūsto lapas.
Ypač tada, kai norisi natūralaus būdo palengvinti uždegimą be stiprių tepalų ar vaistų.
Dar viena įdomi senolių praktika – derinti abi priemones: viduje naudoti svogūnų lukštų arbatą organizmo valymui, o išoriškai – kopūstų lapus kaip kompresus.
Toks dvigubas požiūris į gydymą – iš vidaus ir iš išorės – vis dažniau vertinamas ir šiuolaikinių natūralios medicinos šalininkų.
Paprasta, bet veiksminga – verta prisiminti
Nors šiuolaikinėje buityje svogūnų lukštai ir kopūstai dažniau laikomi maisto atliekomis, senolių išmintis siūlo į juos pažvelgti kitaip.
Tai ne tik daržo gėrybės, bet ir natūralūs, švelnūs pagalbininkai, galintys palengvinti daugelį kasdienių negalavimų – nuo kosulio iki sąnarių skausmo.
Svarbiausia – įsiklausyti į savo kūną ir neskubėti nurašyti to, kas atrodo per daug paprasta. Dažnai būtent tokios priemonės palieka didžiausią įspūdį.
Pabandykite – galbūt kažkas, ką anksčiau metėte lauk, taps jūsų namų vaistinėlės dalimi.
