Žalia arbata yra vienas iš tų gėrimų, kurie iš tiesų daro skirtumą. Ji padeda palaikyti gerus kraujo rodiklius, mažina blogojo cholesterolio kiekį ir gerina kraujotaką. Toks poveikis juntamas ne iš karto, bet pastoviai – kiekvienas puodelis prisideda prie švaresnių kraujagyslių ir stipresnės širdies.
Ji ne tik ramina, bet ir suteikia kūnui energijos, kurios nejauti po įprastos kavos ar saldaus gėrimo. Kraujas cirkuliuoja laisviau, galva tampa aiškesnė, o širdis dirba stabiliau. Žalia arbata yra paprastas, bet labai veiksmingas būdas stiprinti sveikatą natūraliai.
Žalia arbata mokslo akimis: įrodymai aiškūs
Moksliniai tyrimai rodo, kad žalia arbata daro realų poveikį cholesterolio kiekiui kraujyje. Jos sudėtyje esantys katechinai, ypač EGCG junginys, slopina cholesterolio gamybą kepenyse ir padeda pašalinti perteklinius riebalus iš kraujotakos. Tokiu būdu mažėja blogojo (LDL) cholesterolio lygis, o gerasis (HDL) išlieka stabilus.
Tyrimai, atlikti su tūkstančiais žmonių, parodė, kad geriant žalią arbatą galima sumažinti bendrą cholesterolį 3–5 procentais, o blogąjį – net iki 10 procentų. Poveikis stipresnis, kai arbata geriama kasdien bent po tris puodelius. Jos antioksidantai taip pat apsaugo kraujagysles nuo oksidacijos – tai vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligas.
Kitaip tariant, žalia arbata veikia kaip natūrali apsauga širdžiai. Ji ne tik gerina kraujo kokybę, bet ir padeda kepenims dirbti švariau, todėl organizmas lengviau kontroliuoja riebalų kiekį.
Žalios arbatos galia slypi jos sudėtyje
Žalia arbata veikia ne dėl atsitiktinumo. Jos stiprumas slypi katechinuose – augaliniuose junginiuose, kurie veikia kaip galingi antioksidantai. Pagrindinis jų atstovas, EGCG, mažina riebalų kaupimąsi kepenyse ir padeda organizmui efektyviau skaidyti cholesterolį. Kartu su polifenoliais jie palaiko kraujagyslių elastingumą, mažina uždegimus ir saugo širdies raumenį nuo pažeidimų.
Žalia arbata ne tik gerina kraujo rodiklius, bet ir stiprina visą organizmą. Jos poveikis platus – nuo geresnio virškinimo iki švaresnės odos. Kiekvienas puodelis veikia kaip natūrali apsauga nuo kasdienio streso, nuovargio ir uždegiminių procesų.
Papildomos žalios arbatos naudos sveikatai:
- Padeda kepenims valyti organizmą nuo toksinų
- Gerina medžiagų apykaitą ir palaiko normalų svorį
- Ramindama nervų sistemą mažina įtampą ir nuovargį
- Stiprina imunitetą dėl gausaus antioksidantų kiekio
- Gali padėti mažinti cukraus kiekį kraujyje ir palaikyti energiją
Kaip gerti žalią arbatą, kad poveikis būtų stipriausias
Kad žalia arbata duotų rezultatą, svarbu ją paruošti teisingai. Vanduo turi būti šiltas, ne verdantis – apie 80 laipsnių. Užplikyta per karštame vandenyje, ji praranda dalį vertingų medžiagų ir tampa karti. Užtenka palaikyti 2–3 minutes, tada nukošti ir gerti lėtai, mažais gurkšniais.
Geriausia gerti ryte arba prieš pietus, kai kūnas aktyviausias. Tuomet ji padeda kepenims geriau apdoroti riebalus, o kraujas pasisavina daugiau antioksidantų. Vakare taip pat tinka, jei norisi lengvumo, bet reikėtų vengti stipresnės arbatos prieš pat miegą – gali būti per aktyvinanti.
Arbatą galima derinti su citrinos griežinėliu ar keliais lašais medaus – taip pagerėja skonis ir sustiprėja poveikis. Kai kurie žmonės ją maišo su mėtų ar imbiero arbata, ypač žiemą, kai reikia papildomo imuniteto palaikymo.
Pokyčiai, kuriuos pastebi išgėrę žalios arbatos kursą
Po kelių savaičių daug kas pastebi, kad kūnas pradeda veikti kitaip. Pagerėja virškinimas, atsiranda lengvumo jausmas, sumažėja potraukis riebiems ar saldiems patiekalams. Kraujo spaudimas tampa stabilesnis, o oda atrodo švaresnė. Žalia arbata veikia tyliai, bet nuosekliai – ji padeda organizmui dirbti švariau.
Ilgesnis vartojimas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Dėl mažesnio cholesterolio lygio kraujas cirkuliuoja laisviau, o energijos užtenka visai dienai. Net jei geriama tik po vieną ar du puodelius per dieną, efektas juntamas – aiškesnis mąstymas, mažesnis nuovargis, geresnė koncentracija.
Arbata nuo cholesterolio tampa natūraliu įpročiu, kuris ne tik palaiko širdį, bet ir pagerina bendrą savijautą. Ji tinka tiems, kas nori rezultatų be vaistų, bet vertina tikrą poveikį, kurį duoda gamta.
Kitos arbatos taip pat padeda mažinti cholesterolį
Be žalios arbatos, yra ir daugiau augalų, kurie padeda palaikyti gerus kraujo rodiklius. Jie veikia švelniai, bet kartu papildo vienas kitą. Derinant kelias natūralias arbatas, poveikis tampa tvirtesnis, o organizmas gauna platesnį spektrą naudingų medžiagų.
1. Gudobelės arbata
Gudobelės lapai ir žiedai gerina širdies darbą, plečia kraujagysles ir padeda mažinti kraujospūdį. Ji tinka tiems, kurie dažnai jaučia įtampą ar širdies ritmo sutrikimus.
2. Kiaulpienių šaknų arbata
Ši arbata padeda kepenims išvalyti cholesterolio perteklių, skatina tulžies gamybą ir gerina riebalų skaidymą. Puikus pasirinkimas po sunkesnio maisto ar vakare.
3. Imbiero arbata
Imbieras aktyvina kraujotaką, mažina uždegimus ir stiprina kraujagyslių sieneles. Kartu su žalia arbata jis padeda palaikyti sveiką širdies ritmą ir mažina blogojo cholesterolio kaupimąsi.
4. Mėtų arbata
Mėtos ramina virškinimą, mažina pilvo pūtimą ir padeda organizmui greičiau apdoroti riebalus. Jos malonus skonis puikiai tinka derinti su kitomis arbatomis.
5. Erškėtuogių arbata
Turtinga vitamino C ir antioksidantų, ji palaiko kraujagyslių elastingumą ir padeda apsaugoti nuo oksidacinės žalos.
Arbata nuo cholesterolio yra natūrali, bet veiksminga
Žalioji arbata kartu su kitomis žolelėmis gali tapti paprastu būdu stiprinti širdį ir gerinti kraujo kokybę. Svarbiausia, kad jos poveikis natūralus – be sintetinių priedų ar staigių pokyčių. Po kelių savaičių kraujo rodikliai dažnai tampa stabilesni, sumažėja nuovargis, pagerėja savijauta.
Arbata nuo cholesterolio tinka tiek prevencijai, tiek tiems, kurie jau turi padidėjusį cholesterolio lygį. Reguliarumas ir kokybiška žaliava čia svarbiausi. Kai tai tampa įpročiu, organizmas atsilygina – širdis dirba ramiau, o energijos užtenka visai dienai.