Daugelis žmonių, bandydami nusiraminti po sunkios darbo dienos, daro klaidą – išgeria puodelį įprastos žaliosios ar juodosios arbatos. Nors šie gėrimai sveiki, juose esantis kofeinas ir taninai stimuliuoja nervų sistemą, todėl užmigti tampa sunkiau, o širdies ritmas gali padažnėti.
Tačiau Pietų Afrikos gyventojai jau šimtmečius naudoja kitokį gėrimą, kuris veikia priešingai. Tai „Rooibos“ (siauralapio raibsteglio) nuoviras.
Jis unikalus tuo, kad vienu metu atlieka dvi funkcijas: ramina nervų sistemą, padėdamas užmigti, ir veikia kaip švelni priemonė širdies bei kraujagyslių apsaugai.
Tai nėra paprasta arbata – tai vaistažolių antpilas, kuriame gamta suderino savybes, reikalingas šiuolaikiniam, streso išvargintam žmogui.
Vadinama raudonuoju auksu širdžiai
Pagrindinė priežastis, kodėl ši arbata mažinanti kraujospūdį vertinama kardiologų, yra jos sudėtyje esantis galingas antioksidantų užtaisas.
„Rooibos“ lapeliuose gausu flavonoidų, kurie veikia kaip natūralūs AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitoriai. Paprastai tariant, jie neleidžia kraujagyslėms susitraukti.
Kai kraujagyslės atsipalaiduoja ir išsiplečia, kraujas teka laisviau, o širdžiai nereikia dirbti dideliu krūviu. Tai natūraliai mažina aukštą kraujospūdį be cheminių vaistų įsikišimo (žinoma, lengvais atvejais arba kaip prevencija).
Kova su nematomu žudiku – cholesteroliu
Be spaudimo reguliavimo, šis gėrimas atlieka dar vieną gyvybiškai svarbią funkciją. Tyrimai rodo, kad reguliarus raudonosios arbatos vartojimas gerina lipidų profilį kraujyje.
Po 6 savaičių kasdienio vartojimo stebimas „blogojo“ cholesterolio (MTL) ir trigliceridų kiekio sumažėjimas. Tuo pačiu metu padidėja „gerojo“ cholesterolio lygis.
Tai reiškia, kad gėrimas ne tik mažina spaudimą, bet ir valo pačias kraujagysles nuo riebalinių sankaupų, kurios ir yra pagrindinė infarkto bei insulto priežastis.
Ramybė be kofeino
Skirtingai nei žalioji ar juodoji arbata, „Rooibos“ neturi nė lašo kofeino. Tai reiškia, kad ją galima (ir net rekomenduojama) gerti vėlai vakare.
Joje taip pat labai mažai taninų – medžiagų, kurios įprastai arbatai suteikia kartumo ir gali dirginti jautrų skrandį.
Dėl šios priežasties gėrimas tinka net vaikams, nėščiosioms ar žmonėms, kenčiantiems nuo rėmens graužimo. Puodelis šiltos raudonosios arbatos veikia raminančiai, atpalaiduoja raumenis ir paruošia organizmą giliam, kokybiškam miegui.
Pagalba virškinimui ir cukraus kontrolei
Nauda neapsiriboja vien širdimi. Ši arbata yra tikras išsigelbėjimas tiems, kurie skundžiasi pilvo pūtimu ar spazmais.
Joje esantys priešuždegiminiai junginiai (tokie kaip kvercetinas) ramina žarnyno gleivinę ir slopina uždegiminius procesus virškinamajame trakte.
Be to, tyrimai su gyvūnais atskleidė dar vieną daug žadantį aspektą – „Rooibos“ polifenoliai, ypač unikalus antioksidantas aspalatinas, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tai gali būti puiki prevencinė priemonė siekiant išvengti II tipo diabeto arba palengvinti jo kontrolę.
Arbatos paruošimas ir vartojimas

Kad arbata mažinanti kraujospūdį atskleistų visas savo savybes, ją reikia ruošti šiek tiek ilgiau nei įprastą arbatą.
Užpilkite šaukštelį „Rooibos“ lapelių (arba pakelį) verdančiu vandeniu. Uždenkite puodelį lėkštele ir palikite pritraukti bent 5–10 minučių. Ilgesnis plikymas leidžia išsiskirti daugiau antioksidantų.
Gėrimas turi natūraliai salstelėjusį, riešutinį poskonį ir gražią raudonmedžio spalvą, todėl jo visiškai nereikia saldinti cukrumi. Tai skanus, saugus ir itin veiksmingas vakaro ritualas, kuris saugo širdį, kol jūs miegate.
Paprastas įprotis ilgam gyvenimui
„Rooibos“ nėra tik madingas gėrimas ar egzotiška naujiena. Tai laiko patikrintas gamtos įrankis, leidžiantis kūnui pailsėti ir atsistatyti.
Reguliariai vartojant, ši arbata mažinanti kraujospūdį tampa daugiau nei tik maloniu vakaro ritualu. Tai investicija į jūsų širdies ilgaamžiškumą ir nervų sistemos ramybę.
Pabandykite pakeisti įprastą vakarinę arbatą šiuo raudonuoju gėrimu bent savaitei. Tikėtina, kad pajusite skirtumą: miegas taps gilesnis, rytai šviesesni, o širdis dirbs ramiau. Kartais geriausi vaistai auga tiesiog gamtoje, mums tereikia juos atrasti.
