Nors medicina Laimo ligos gydymui skiria antibiotikus, vis daugiau žmonių ieško, kaip papildomai sau padėti – sumažinti uždegimą, palaikyti imuninę sistemą ir atkurti organizmo pusiausvyrą.
Ne vienoje diskusijoje, kur dalinamasi patirtimi, skamba ta pati žinutė: natūralios priemonės Laimo ligai dažnai tampa svarbia atrama šalia pagrindinio gydymo.
Svarbu suprasti – šios priemonės nepakeičia antibiotikų, tačiau gali padėti organizmui lengviau atsigauti, sumažinti varginančius simptomus, pagerinti miegą ar sumažinti uždegiminius procesus.
Būtent tai ir rūpi daugeliui – ypač tiems, kurie jau išbandė gydymą, bet dar jaučia nuovargį, sąnarių maudimą ar kitus likusius požymius.
Ką dažniausiai siūlo žolininkai ir patirtimi besidalinantys žmonės?
Miškinis karšulis – dažniausiai minimas augalas
Tiek žolininkai, tiek patirtimi besidalijantys žmonės ne kartą mini miškinio karšulio šaknį. Vieni renkasi vaistinėse parduodamus lašus, kiti – namuose ruošiamas užpiltines.
Šis augalas vertinamas dėl galimo priešuždegiminio poveikio ir gebėjimo valyti kraują.
Bičių pikis, raudonėlis ir vingiorykštė
Iš lietuviškų augalų dažnai rekomenduojamas bičių pikis, raudonėlio arbata ar eterinis aliejus, taip pat vingiorykštė.
Tai priemonės, kurios liaudies praktikoje dažnai naudotos kaip natūralūs antiseptikai, padedantys mažinti uždegimą ir palaikyti imuninę sistemą.
Rečiau sutinkami, bet populiarėjantys augalai
Pastaruoju metu vis dažniau pasirodo informacijos apie japoninį pelėvirkštį, liūto karčius (grybą), katės leteną, ženšenio šaknį ar net ašvagandą.
Šios priemonės atkeliauja iš kitų šalių žolinių tradicijų, tačiau kai kuriems padeda atstatyti energiją ir sumažinti lėtinį nuovargį po gydymo.
Žolelės organizmo stiprinimui
Šalavijas, sukatžolė, auksinis ūsas – dar keli augalai, kurie paminimi kaip naudingi bendrai savijautai gerinti.
Ypač vertinama jų savybė raminti nervų sistemą, švelniai palaikyti imuninę pusiausvyrą ir pagerinti miego kokybę.
Kada natūralios priemonės gali padėti, o kada – pakenkti?
Svarbiausia – nepamiršti, kad tai tik pagalba, o ne gydymas
Vis dažniau kalbama apie tai, kad natūralios priemonės Laimo ligai gali būti naudinga parama šalia medikų paskirto gydymo.
Tačiau svarbu nepamiršti – jos neturėtų būti naudojamos kaip vienintelis būdas kovoje. Bakterinės infekcijos reikalauja antibakterinio gydymo, o natūralūs produktai gali padėti tik sumažinti simptomus ar sustiprinti organizmą.
Ne viskas, kas natūralu – visiems saugu
Gana dažna klaida – manyti, kad jei vaistažolė „iš gamtos“, ji negali pakenkti. Deja, kai kurios augalinės priemonės gali stipriai veikti kepenis, kraujospūdį ar sąveikauti su vartojamais vaistais.
Ypač atsargiai reikėtų rinktis nepažįstamus mišinius ar preparatus iš neaiškių šaltinių. Neteisingas vartojimas gali ne tik neduoti naudos, bet ir pabloginti savijautą.
Konsultacija – ne silpnumo ženklas, o išmintingas žingsnis
Tie, kurie ieško pagalbos pas žolininkus ar bendraminčių grupėse, dažnai pasidalina naudingomis įžvalgomis. Vis dėlto kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai.
Dėl to, net renkantis natūralius būdus, verta pasikonsultuoti bent su šeimos gydytoju ar fitoterapeutu. Tai padeda išvengti klaidų ir pritaikyti priemones prie konkretaus organizmo poreikių.
Gamtos parama – ne viskas, bet pagalba
Laimo liga – tai kelionė, kuri reikalauja kantrybės, atsakomybės ir išminties. Antibiotikai – būtinas etapas, tačiau organizmas po jų dažnai lieka išsekęs, jautrus, praradęs jėgų atsargas.
Čia ir atsiranda vietos natūralioms priemonėms – kaip tyliai veikiančiai paramai, kuri padeda sustiprėti iš vidaus.
Ne visiems tiks tas pats – vienam padeda miškinis karšulis, kitam – bičių pikis, trečiam tik paprastas šalavijas arbatoje.
Svarbiausia – stebėti savo kūną, nebijoti klausti, domėtis ir ieškoti. O kai renkatės gamtos dovanas, rinkitės atsakingai: mažomis dozėmis, su pagarba, be skubos.
